Nepriklausomybės Akto signataras G. Vagnorius: „Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – iš Europos pakraščio tampa pasiturinčia valstybe“

2023 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Nepriklausomybės Akto signataro Gedimino Vagnoriaus kalba Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime:

Didžiai garbūs Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke,

Ekscelencijos Lenkijos Seimo Maršalka, Prezidentai ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke, užsienio ambasadoriai, svečiai, kolegos, brangūs tautiečiai,

Dėkoju už išskirtinę galimybę šioje istorinėje vietoje pasidalinti mintimis ir ypač pasveikinti visus su įspūdinga virš trisdešimt metų besitęsiančia Lietuvos Pergale, anuomet atvėrusią duris į laisvę ir kaimyninėms tautoms. Deja, tuo nepasinaudojo Rusija ir Baltarusija, kurios valdžią dešimtmečiams užgrobė nužmogėję diktatoriai.

Atlaisvinus privačią iniciatyvą ir įsiliejus į turtingesnio pasaulio rinką, Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – iš Europos pakraščio tampa pasiturinčia valstybe. Tikiu, jog netrukus pasivysime ir senuosius Europos kraštus, jei ryžtingai tvirtinsime demokratijos pamatus ir mes, piliečiai, pagaliau pradėsime pasitikėti savo pačių renkamu parlamentu.

Kviesčiau stiprinti valstybės administracinius gebėjimus, kad neprireiktų dešimtmečių strateginiams energetiniams ar infrastruktūros projektams įgyvendinti. Geriau turėti mažiau, bet gerai apmokamų specialistų. Užsitęsęs populizmas jau per brangiai kainuoja. Nesu varžomas rinkėjų simpatijų, tad raginčiau deramai finansuoti ir kurti oriai veikiančius teismus, kur teisėjai taptų bendruomenės moraliniais autoritetais. Suklestėjus teisingumui dar sparčiau suklestėtų šalies ekonomika.

Pagaliau – metas, senųjų demokratijų pavyzdžiu griežtai atskirti pagrindinių valdžios šakų funkcijas ir įteisinti vieningos vykdomosios valdžios institutą, kur Vyriausybei būtų pavaldžios visos centrinės vykdomosios valdžios įstaigos.

Privatus sektorius maloniai stebina pasauliniais pasiekimais. Tačiau šalies politinėse nuotaikose, deja, dar gajus sovietmečio palikimas – prasiveržianti „pavydo“ politika, valdžių noras dalinti, skirstyti, atiminėti, dar linkstame didesniais mokesčiais bausti tuos, kurie sėkmingiau dirba.

Paminėti skaudulėliai, kurie, manau, trukdo spartesnei šalies pažangai, niekaip nemenkina istorinių Lietuvos pasiekimų.

Kaip ir daugelis, džiaugiuosi tvirta šalies provakarietiška laikysena, valstybės vadovų pastangomis remti didvyriškai kovojančią Ukrainą. Ypač džiugina, kai mūsų šalies politiniai lyderiai vėl kalba vienu balsu, demonstruodami Lietuvos tradicinę užsienio politikos stiprybę.

Tikime, kad prireikus NATO 5 straipsnis būtų greitai aktyvuotas, bet Šiaurės Atlanto šalių pagalbos nesulauktume akimirksniu. Agresoriaus neatgrasysime pareiškimais – turime demonstruoti stiprius gynybinius pajėgumus. Kokio sunkumo ginkluotės ir kokių kariuomenės pajėgumų mums trūksta, gerai matome iš Ukrainos kovų.

Gražiai remiame Ukrainą neužleisti nė pėdos, kovoti iki paskutinio lašo. Bet ar patys sau keliame aukštesnius karinius parengties reikalavimus ar pagaliau išdrįsime priimti daliai rinkėjų nepopuliarų sprendimą įsivesti tegul ir trumpesnę, bet visuotinai privalomą karinę tarnybą, kuri leistų suburti gausesnę kariuomenę. Beje, neužmirškime, kad investicijos į krašto saugumą su kaupu atsiperka ir ekonomiškai.

Tad dar turime ko pasimokyti iš nedidelės kaimyninės Suomijos, kuri į NATO žengia, kaip galinga gynybinė jėga, papildydama ir mūsų saugumą.

Lietuva gyvybiškai vertina Vokietijos pažadą Lietuvoje dislokuoti visiškai aprūpintą brigadą ir siekia kuo greitesnio jos įsikūrimo. Tačiau didžiosios NATO šalys nėra mūsų saugumo skolininkės.

Pripažinkime, kad Lietuvos pozicijai nepasitarnavo mūsų pačių politinės diskusijos, jog infrastruktūrai keliems tūkstančių kareivių įrengti esą prireiks 5 metų, lyg tai būtų sunkesnis uždavinys nei okupacinėmis sąlygomis įgyvendinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės deklaraciją.

Partneriams pasiųstume daug reikšmingesnį signalą, jei vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo dalyvius galėtume pakviesti į jau baigiamą statyti karinį miestelį, kuris prireikus pasitarnautų ir Lietuvos kariuomenės plėtrai.

Kaip niekad svarbu nacionalinio saugumo kriterijumi matuoti kiekvieną užsienio politikos pareiškimą, susivaldyti nuo nereikalingo nužmogėjiško agresoriaus provokavimo. Dėl asmeninės reklamos kai kada ir parlamentarai, manau, pritrūksta atsakingumo. Pavyzdžiui, populistinė iniciatyva ardyti geležinkelio bėgius į Kaliningradą ir taip stabdyti tranzitą kenkia nacionaliniam saugumui, atbaido investuotojus, gąsdina ir šalies piliečius.

Pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos politika turėjo aiškius tikslus – narystė ES ir NATO. Pasiekę juos, lyg sustojome, toliau plaukdami pasroviui be strateginės krypties.

Taip, turime panašią, kaip didžiosiose ES valstybėse, mokesčių, investicinę ar reguliacinę aplinką. Bet nedidelei valstybei tokių lygių konkurencinių sąlygų, deja, nepakanka. Tai liudija ir didžiuliai valstybės iždo nuostoliai, kai didesni šalies investuotojai mokestinei ar reguliacinei bazei renkasi Liuksemburgą ar Olandiją.

Kviesčiau nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos ateities modelio – ar siekiame minimizuoti kapitalo mokesčius ir tapti patrauklia šalimi su aukštai apmokamomis darbo vietomis, ar likti pigesnės darbo jėgos paslaugų teikėja su aukštais „pavydo“ mokesčiais ir varganomis iždo pajamomis.

Mano svajonė – turtinga Lietuva kaip investuotojų rojus pasaulio kapitalui.

Nors Lietuva prieš du dešimtmečius jau buvo Europos Komisijoje išsikovojusi nulinio pelno mokesčio tarifą tokia strategija mano politinei kartai vėliau, deja, nebuvo patraukli.

Džiugina naujos politikų kartos veržlumas ir iniciatyvumas, tikiu Lietuvos galimybėmis siekti modernesnio ekonominio ir socialinio modelio. Žavi jaunos, bet neįtikėtinai brandžios politikės – Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – įkvepiantis permainoms pavyzdys, tikiu Lietuvos gražia ateitimi.

Kaip ir daugelis tautiečių, didžiuojuosi Respublikos Prezidento ir Ministrės Pirmininkės efektyviu atstovavimu Lietuvai.

Linkiu visiems sėkmės šiuo kritišku geopolitiniu laikotarpiu.