J. Olekas: „Gerbdami ir saugodami savo kalbą, kultūrą ir istoriją, dar tvirčiau įsileiskime europines vertybes“

2023 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos nario, LPS Seimo nario Juozo Oleko kalba, pasakyta iškilmingame Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjime:

Brangūs bendražygiai, garbūs svečiai, mieli Lietuvos žmonės,

šiandien minime mums visiems itin reikšmingą dieną – Sąjūdžio 35-metį. Sąjūdis tarsi Lietuvos atgimimo variklis, dėl kurio šiandien gyvename nepriklausomoje, demokratinėje, augančioje valstybėje.

1988-ieji žymi lemtingus pokyčius mūsų visų ir asmeniškai mano gyvenime, kai iš chirurgo tapau aktyviu politinių permainų Lietuvoje dalyviu. Ir dabar ryškiai prisimenu tas pirmąsias birželio dienas, kai pirmą kartą vykau už Sovietų Sąjungos ribų − į Lenkijos plastinių chirurgų tarptautinę konferenciją.

Važiuodami penkiese susispaudę žiguliuke daug diskutavome ne tiek apie chirurgiją, kiek apie atsirandančią laisvėjimo viltį. Bet po sėkmingo prisistatymo konferencijoje, pakeliui namo, vėl pasinėrėme į naujus chirurgijos planus.

Grįžęs sužinojau apie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimą. Jau kitą dieną Sąjūdžio grupę įkūrėme Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje.

Tuomet tvirtai ir aiškiai supratau, kad kartu su bendražygiais privalau kovoti ir siekti mūsų šalies laisvės! Suteikti mūsų tautai galimybę pačiai kurti savo ateitį.

Kolegų buvau išrinktas Medikų Sąjūdžio komisijos pirmininku, Vilniaus Sąjūdžio tarybos nariu, pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu, Sąjūdžio Seimo nariu.

Kartu su Sąjūdžio bendražygiais Sauliumi Beržiniu, Egidijumi Bičkausku pradėjome akciją dėl Artūro Sakalausko išlaisvinimo iš Sovietų kariuomenės lagerio.

Iš suvažiavimo tribūnos kalbėjau apie Lietuvos jaunuolių tarnybos sovietinėje kariuomenėje tragedijas ir apie būtinybę jiems tarnauti Lietuvoje.

Minint šią iškilmingą 35 metų Sąjūdžio sukaktį, norėčiau akcentuoti tris dalykus: padėką, pasididžiavimą ir pasitikėjimą.

Padėka. Padėka visiems, kurie okupacijos metais išsaugojo laisvės ir nepriklausomybės dvasią. Iš visos širdies dėkoju tėvams, šeimai, bendramoksliams, kolegoms, tremtiniams ir visiems tautiečiams, kurie palaikė ir ugdė laisvos Lietuvos siekį. 1988-aisiais juk pradėjome ne nuo švaraus balto lapo − mus įkvėpė ir įpareigojo:

pokario kovos,

tremtys,

disidentai,

Romo Kalantos fakelas,

etnografiniai ir ekologiniai žygeiviai,

net roko festivaliai „Lituanica“ ir Roko maršas,

jaunųjų mokslininkų susiėjimai, kaip klubai „Po Zodiaku“,

žmogaus teisių komitetas.

Visiems jiems dėkoju.

Pasididžiavimas. Didžiuojuosi nepriklausoma demokratine valstybe − Lietuva. Sąjūdžio judėjimas ir mūsų tautos vienybė padėjo atkurti Lietuvos Nepriklausomybę.

Kartu su demokratija ir laisve, judėjimas atnešė ir galimybę tapti visaverte ir lygiateise Europos Sąjungos ir NATO nare. Tuo išties didžiuojuosi – šiandien stovime ant tvirto valstybingumo pamato.

Ypač matydami dabartines Ukrainos sesių ir brolių kovas bei aukas už jų ir mūsų laisvę, Baltarusių tremtis ir kalėjimus siekiant nepriklausomybės ir demokratijos.

Pasitikėjimas. Pasitikėjimas mūsų jaunąja karta. Žinau, kad mūsų jaunimas, vaikai ir anūkai, vertina Sąjūdžio vienybės ir atsidavimo indėlį ir europinės demokratijos dvasia toliau ryžtingai ir patriotiškai kuria ir kurs klestinčią Lietuvą.

Gerbdami ir saugodami savo kalbą, kultūrą ir istoriją, dar tvirčiau įsileiskime europines vertybes – būkime solidaresni, skirkime daugiau atjautos vienas kitam, neužmirškime sąžiningumo.

Kiekvienas savo darbu, veiksmais ir siekiais kurkime mūsų Lietuvą. Vincas Kudirka linkėjo, kad mūsų žingsnius lydėtų šviesa ir tiesa, o aš norėčiau pridėti, kad mūsų darbus pagrįstų pareiga, atsakomybė ir meilė Tėvynei.

Šie jausmai ypač sustiprėja sugrįžus į šią šventą Kovo 11-osios Akto salę. Jie buvo ir yra pagrindinis motyvas nuo darbo pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje pradžios iki šiandienos darbo Europos Parlamente.

Tam mus įpareigoja Sąjūdžio dvasia. Ačiū visiems.