Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje: „Mūsų istorija ne kartą parodė, kad mes turime jėgų susitelkti, kai to reikia“
2024 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje:
Mieli Lietuvos žmonės,
šioje aikštėje, menančioje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovas, greta mūsų pergalės vėliavų, norėčiau pacituoti trumpą unikalaus dokumento fragmentą, liudijančio nenugalimą ryžtą, siekį tvarkytis savo žemėje ir tvirtą demokratinį nusistatymą.
„1919 metų kovo 22-oji.
Piliečiai!
Joniškėlio Apskričio komitetas šiuo praneša visiems gyventojams, kad nei bolševikų tvarkos, nei jų raudonosios armijos mūsų apskrityje nebėra. Visa valdžia Joniškėlio apskrityje vėl grįžta į rankas Apskričio komiteto, išrinkto visų gyventojų, be luomo skirtumo. <...>
Apskričio komitetas kreipiasi į visus gyventojus prašydamas susilaikyti ramiai ir daboti tvarkos, kad bolševikais sugriautas gyvenimas būtų kuo greičiau privestas prie normalaus bėgio ir sykiu pabrėžia, kad laikas be galo sunkus, kad gelbėjimui krašto nuo bado ir netvarkos reikalingas nepaprastas įtempimas ir subūrimas visų pajėgų. <...>
Joniškėlio Apskričio komitetas pabrėžia, kad visi gyventojai yra lygūs ir turi lygų balsą krašto tvarkyme. Komitetas tikisi, kad visi gyventojai supras momento svarbumą, padės savo valdžiai vesti kraštą prie tvarkos ir gerovės ir visi kaip vienas stos į Lietuvos gynėjų eiles.
Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!“
Šiam Nepriklausomybės Akto dvasia surašytam atsišaukimui, kelis kartus akcentuojančiam būtent demokratinį susitvarkymą, po vienuolikos dienų sukaks 105-eri. Ir tai dar vienas iškalbingas liudijimas, kokia jėga ir su kokiu nusiteikimu kurta Nepriklausoma Lietuva skirtingais istorijos periodais.
Kokį mes turime stiprų susitelkimo geną, pasireiškiantį kritiškiausiais valstybei momentais.
Mano minimas laikotarpis buvo vienas iš tokių. Tuomet atrodė, kad Lietuvos idėja gali neatlaikyti. Vilnių užgrobė bolševikai, Lietuvos vyriausybė pasitraukė į Kauną ir, atrodė, tik laiko klausimas, kad Lietuva bus išdraskyta.
Ir tada pradėjo kilti savanoriai. Lietuvos valstybės tarybos paakinti žmonės ėmė organizuotis, formuoti savivaldos organus, steigti parapijų, valsčių, apskričių komitetus, savisaugos būrius, telkti kariuomenės savanorius.
Tai buvo laisvą ir nepriklausomą valstybę kuriančių žmonių sąjūdis – toks pats, kuris po septynių dešimtmečių atvedė prie Kovo 11-osios ir davė pradžią antrajai Lietuvos Respublikai.
Mūsų istorija ne kartą parodė, kad mes turime jėgų susitelkti, kai to reikia. Turėjome pačiais sunkiausiais Lietuvai laikais, turime jų ir dabar. Ne kartą per pastaruosius ketverius metus parodėme susitelkimą padėdami tiek artimam, tiek nepažįstamam.
Bet dar niekas nepasibaigė. Mums visiems dar reikės daug kantrybės, ryžto ir kartu – ramaus nusiteikimo telktis svarbiausiems sprendimams ir darbams. Ankstesnės kartos mums parodė atkaklumo pavyzdžius atkovojant ir atkuriant savo valstybę. Šiandien mūsų eilė būti atkakliems ir tikintiems savo ateitimi.
Vėl reikia ne tik kasdieniu darbu puoselėti atkovotą valstybę, bet ir aktyviais veiksmais rūpintis jos šiandienos ir rytojaus saugumu. Parodyti, kad mūsų tautos valia šiandien, kaip ir prieš daugiau kaip tris dešimtmečius, kaip ir daugiau kaip šimtmetį, yra labai aiški. Kad nėra nieko svarbiau, nei ginti laisvą valią rinktis patiems, kaip norime gyventi, koks turi būti mūsų ir mūsų vaikų rytojus.
Šiandien mūsų laikas sprendimams, kuriuos ateities kartos prisimintų kaip dar vieną Lietuvos sėkmės žingsnį. Sprendimams tiek dėl savo, tiek dėl visos Europos ateities, kurioje vyrautų demokratija ir reali pagarba tarptautinei teisei. O ne brutali jėga, žiaurumas ir imperinės klejonės.
Vardan to, kas mums svarbiausia, verta stengtis, padaryti viską – ir dar daugiau. Nes tik dėl mūsų darbų ateitis yra įmanoma. Padarykime, kad ji būtų. Ir kad ji būtų šviesi!
Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva! Su Kovo 11-ąja!
Rimas Rudaitis