Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Šiandien pagrindinė atsakomybė už savo saugumą tenka mums patiems“

2025 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova)

Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime:

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, gerbiamas Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, gerbiami Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Ukrainos ir Islandijos parlamentų vadovai, visi susirinkusieji. 

Šiandien minime ypatingą sukaktį – 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. 

1990-ųjų kovo 11-ąją buvo įprasminta ilgus dešimtmečius trukusi mūsų tautos kova už laisvę. Tai diena, kai mūsų tauta drąsiai ir tvirtai išreiškė savo norą būti laisva ir nepriklausoma. 

Iš tiesų, mums labai pasisekė, nes tai, ką šiandien švenčiame – atkurtą nepriklausomybę – mums pavyko pasiekti parlamentiniu keliu, be karo. Tačiau net ir tokiu būdu siekiant nepriklausomybės nepavyko išvengti brutalaus sovietinės imperijos paskutinio pasispardymo ir kraujo praliejimo per lemtingus Sausio 13-osios įvykius.

Galime drąsiai sakyti, kad prieš 35-erius metus pasiekėme savo svajonę. Pasiekėme ir gyvenome ramiai. Tikėdami, kad taip bus visada, kad laisvė ir nepriklausomybė yra tarsi duotybė, savaime suvokiamas dalykas. Tačiau prieš trejus metus Ukrainoje prasidėjęs karas parodė, kaip lengvai gali dužti svajonės. 

Tuomet suvokėme, kad laisvė ir nepriklausomybė reikalauja kasdienio budrumo ir pastangų, kad turime būti nuolatinėje laisvės sargyboje, pasiruošę ginti savo valstybę. Taip, kaip jau esame įrodę, kad galime ir gebame tą daryti. Turime ir toliau būti vieningi, kaip ir prieš 35-erius metus, siekdami savo svajonės išsivaduoti iš sovietų imperijos gniaužtų.

Per visą savo nepriklausomybės laikotarpį kaip valstybė nuėjome reikšmingą kelią: išugdėme naują laisvai mąstančių ir demokratinėmis vertybėmis besivadovaujančių piliečių kartą, tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Visame pasaulyje garsiname Lietuvos vardą kultūros, sporto ir mokslo pasiekimais, išmaniais sprendimais aukštųjų technologijų srityje, netgi kosmoso pramonėje. Šiemet pagaliau nutraukėme paskutinius priklausomybės saitus su agresoriumi ir kartu su Baltijos šalimis švenčiame visišką energetinę nepriklausomybę. 

Regis, padarėme viską.

Tačiau šiandieninis geopolitinis kontekstas, nauji iššūkiai demokratinėms valstybėms, kaip ir kasdien besikeičiančios pasaulio lyderių pozicijos rodo, kad  turime kaip niekad branginti savo laisvę ir būti nepriklausomi visomis prasmėmis. Kartu su kitomis Europos valstybėmis turime patys gebėti priimti sprendimus ir pasirūpinti savo šalių saugumu.

Šiandien pagrindinė atsakomybė už savo saugumą pirmiausia tenka mums patiems. Negalime jos permesti kitiems. Ukrainos pavyzdys rodo, kad prie vadinamosios taikos derybų stalo pagrindinė pusė gali būti net nekviečiama, o taikos susitarimai šiandien virsta savotiškais sandoriais.

Mes turime pasimokyti iš savo pačių istorijos pamokų, padaryti visus namų darbus ir nelaukti didžiojo gelbėtojo. Patys turime būti taip pasiruošę, kad į Lietuvos pusę joks agresorius net nežiūrėtų.

Ir šiandien yra tas laikas, kai turime susitelkti ir priimti sprendimus, susijusius su mūsų visų saugumu ir gynyba.

Kovo 11-osios Aktas yra nenuginčijamas įrodymas, kad esame nepalaužiamos dvasios, drąsi ir vieninga tauta, sugebanti kovoti dėl savo laisvės.

Šiandien, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, mes ir vėl stovime istorinių sprendimų kryžkelėje, mes toliau kuriame savo istoriją, tvirtiname savo valstybės pamatus ir demonstruojame pamatines vertybes, išreikšdami palaikymą savo laisvę šiandien ginančiai Ukrainai. 

Mes šiandien sprendžiame ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos ateities. Tad neatsitraukime pusiaukelėje, nenusigręžkime vieni nuo kitų, pasistenkime, kad mūsų ateities kartos gyventų pažangioje, demokratinėje ir laisvoje aplinkoje.

Visiems čia sėdintiems mano kolegoms Seimo nariams noriu priminti nedidelę priesaikos ištrauką, kurią visi sakėme padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

„prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; <.....> saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“

Tai nėra tušti žodžiai. Tikiuosi, kad kiekvienas, garsiai ištaręs šią priesaiką, yra pasiruošęs ja vadovautis kasdien. Ir prireikus ginti tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Tik laisvi užaugam dideli.

Sveikinu visus su Kovo 11-ąja!