Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai susitiko su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų Pirmininku Fernandu Etgenu ir aptarė Baltijos ir Beniliukso valstybių aukštojo mokslo diplomų pripažinimo, bendro skaitmeninimo ir karo Ukrainoje klausimus

2022 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas ir delegacijos nariai Andrius Mazuronis, Antanas Vinkus ir Linas Slušnys dalyvavo Seime vykusiame susitikime su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų Pirmininku Fernandu Etgenu ir jo vadovaujama delegacija. Susitikime aptartas status quo dėl Baltijos ir Beniliukso valstybių aukštojo mokslo diplomų pripažinimo, kalbėta dėl bendro skaitmeninimo ir apsikeista informacija dėl karo Ukrainoje.

Baltijos Asamblėjos ir Beniliukso parlamentinis bendradarbiavimas prasidėjo 1994 m. Pasirašę bendrąją deklaraciją, parlamentarai susitarė bendradarbiauti plėtojant demokratines institucijas ir skatinti veiklos koordinavimą tokiose srityse kaip užsienio politika, transportas, energetika, rinkos ekonomika, aplinkosauga, kultūra, švietimas ir mokslas.

Baltijos valstybių švietimo ir mokslo ministrai pasirašė sutartį, užtikrinančią aukštojo mokslo akademinės kvalifikacijos pripažinimą visose Baltijos valstybėse. Po posėdžio Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas A. Kupčinskas sakė: „Baltijos Asamblėja ir Beniliukso Parlamentas daugelį metų sprendė klausimus, susijusius su akademinės kvalifikacijos pripažinimu Baltijos ir Beniliukso regione. Abipusis aukštojo mokslo diplomų pripažinimas Baltijos valstybėse ir Beniliukso šalyse buvo vienas iš Baltijos Asamblėjos ir Beniliukso Parlamento bendradarbiavimo prioritetų. Šiuo metu Beniliukso šalys – Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas – ir Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – oficialiai paskelbė galiojant Sutartį dėl automatinio aukštojo mokslo diplomų tarpusavio pripažinimo“.

Sutartyje užtikrinama, kad kiekvieno asmens, vienoje iš Beniliukso šalių arba Baltijos valstybių įgijusio aukštojo mokslo diplomą, kuriam taikoma Sutartis, mokslinis laipsnis bus automatiškai pripažįstamas ir kitose Sutarties valstybėse. Kaip pabrėžė Seimo narys A. Kupčinskas, „nuo šiol absolventams nebeteks susidurti su ilgomis pripažinimo procedūromis, pavyks sutaupyti lėšų, nekils neaiškumų dėl kvalifikacijos galiojimo šalyje, kur norima dirbti ar tęsti studijas, atkris didelė administracinė našta. Automatiškai pripažindamos diplomus, valstybės šalina potencialias kliūtis, kliudančias asmenims studijuoti ar susirasti darbą vienoje iš Sutarties valstybių. Didindama švietimo lygio palyginamumą ši priemonė taip pat gali palengvinti asmenų darbo paiešką“. 

Šiuo metu Beniliukso ir Baltijos valstybės – vienintelis Europos aukštojo mokslo erdvės regionas, kur aukštojo mokslo diplomai pripažįstami automatiškai. Pirmaudamas šioje srityje, regionas norėtų, kad kitos valstybės taip pat judėtų šia kryptimi. Todėl Sutartis yra atvira kitų šalių stojimui į Europos aukštojo mokslo erdvę su sąlyga, kad bus įvykdyti automatinio ir bendro abipusio mokslinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai.

Baltijos Asamblėjos, Beniliukso Parlamento ir Šiaurės Tarybos nariai pasirašė bendrą pareiškimą dėl skaitmeninimo, kuriame išreiškė norą bendradarbiauti ir keistis patirtimi, susijusia su pokyčiais skaitmeninimo srityje, kartu įvardyti iššūkius ir pasimokyti vieniems iš kitų sprendimų stiprinant parlamentinį bendradarbiavimą. Kaip sako Seimo narys A. Vinkus, „skaitmeninimas suteikia daug galimybių, todėl reikalinga diskusija apie visuomenės vertybes, žmogaus teises, asmens apsaugą ir tai, kokiais būdais valstybės, valdžios institucijos ir piliečiai reaguoja į šiuos pokyčius. Šalių ir regionų bendradarbiavimas skaitmeninimo srityje yra svarbus ne tik tam, kad sistemos galėtų veikti vis labiau susietame ir globalizuotame pasaulyje, bet ir tam, kad bendradarbiaujant ir taikant novatoriškus sprendimus, būtų galima mokytis vieniems iš kitų“.

Bendradarbiavimas Europoje taip pat padės stiprinti Europos poziciją skaitmeninimo klausimais, be kita ko, pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) institucijas, dėl kurių indėlio skaitmeninimas tapo vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų.

Pasak Seimo nario A. Vinkaus,  „Baltijos Asamblėja, Beniliukso Parlamentas ir Šiaurės Taryba išreiškia ketinimą bendradarbiauti, keistis patirtimi, susijusia su naujovėmis skaitmeninimo srityje, kartu įvardyti skaitmeninimo srities iššūkius ir mokytis vieniems iš kitų, kaip stiprinti parlamentinį bendradarbiavimą. Baltijos Asamblėja, Beniliukso Parlamentas ir Šiaurės Taryba toliau formuoja bendradarbiavimo kryptis skaitmeninimo srityje, keičiasi informacija apie priimtas rekomendacijas ir atitinkamus pokyčius savo regionuose.“

Baltijos Asamblėjos nariai informavo, kad yra paskelbti 6 pareiškimai dėl karo Ukrainoje, kuriuose reiškiamas didelis susirūpinimas dėl Rusijos bandymų destabilizuoti saugumo padėtį Europoje. Baltijos Asamblėja kartojo ir kartoja Europos lyderiams, kad Rusijos kariniai manevrai netoli valstybės sienų – tai saugumo krizė ne tik Ukrainoje, bet ir rimta grėsmė visos Europos saugumui. Kaip teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis, „visuose pareiškimuose Baltijos Asamblėja ragina keisti požiūrį į Rusijos Federaciją ir perspėja, kad Europa turi pasirengti blogiausiam scenarijui ir suvokti, jog tokie Rusijos Federacijos žingsniai – tik pradžia ir, kad Rusijos Federacija toliau vykdys itin agresyvius, smurtinius veiksmus, rodys nepagarbą ir sieks tikrinti Europos ir jos lyderių ribas“. Baltijos Asamblėja, atsižvelgdama į šiurkštų Ukrainos nepriklausomybės ir tarptautinės teisės pažeidimą, smerkė Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą vykdant išpuolius, taip pat skubiai ragino Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti išpuolius prieš nepriklausomą valstybę, kurią tvirtai remia Europos Sąjunga ir NATO, ir nutraukti bet kokias tolesnes provokacijas prieš Ukrainą. Baltijos Asamblėja tvirtai pritarė tam, kad Ukrainai būtų suteiktas oficialus šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusas ir kad ateityje ji taptų visateise ES nare. A. Mazuronis pabrėžė, kad „Ukraina yra neatskiriama Europos dalis ir, besipriešindama neišprovokuotiems ir itin žiauriems Rusijos Federacijos išpuoliams, Ukraina įrodė priklausanti demokratinių valstybių šeimai, skatinančiai taiką ir saugumą“.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos

Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (8 5)  239 6224, mob. 8 620 75 095

El. p. [email protected]