Baltijos Asamblėjos komiteto posėdyje – diskusijos invazinių rūšių valdymo, antibiotikų naudojimo mažinimo, bendrų atliekų perdirbimo projektų ir tekstilės rūšiavimo klausimais

2024 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai Romualdas Vaitkus ir Juozas Varžgalys dalyvauja vasario 2 d. Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Invazinių rūšių valdymas: siekis – stiprinti valstybių bendradarbiavimą

Baltijos valstybių parlamentarai penktadienio posėdyje diskutuoja apie biologinės įvairovės ir rūšių apsaugą ir laukinių gyvūnų gerovę Baltijos valstybėse, aptaria invazinių – svetimų – rūšių poveikio prevenciją ir mažinimą. Posėdžio dalyviai pažymi, kad Baltijos jūra yra atsidūrusi kritinėje padėtyje, nes tiek vidaus vandenyse, tiek pačioje Baltijos jūroje nykstant buveinėms ir blogėjant aplinkos būklei didelis pavojus iškilęs svarbiems jūriniams ištekliams. 

Susitikime aptariami naminių gyvūnų gerovės klausimai, glaudesnis bendradarbiavimas afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo prevencijos ir kontrolės srityse.

Anot Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko Romualdo Vaitkaus, Baltijos valstybės tvirtai remia bendradarbiavimą siekiant šalyse išlaikyti švarią aplinką, apsaugoti biologinę įvairovę ir gyvūnų rūšis, nuolat ieško galimybių bendradarbiauti dar glaudžiau, todėl posėdyje dalijamasi geriausia praktika su šalimis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais ir kurių gamtinė bei klimato aplinka yra tokia pati. 

Invazinės – svetimos – rūšys yra viena iš penkių pagrindinių tiesioginių biologinės įvairovės nykimo priežasčių (kartu su žemės ir jūros naudojimo pokyčiais, gamtos išteklių išeikvojimu, klimato kaita ir tarša). Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto posėdžio tikslas – aptarti pasiekimus ir klausimus, susijusius su invazinių rūšių valdymu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą. 

„Šiandien gerėja visuomenės ir žemės savininkų žinios ir supratimas apie invazinių rūšių ribojimo priemones. Problemos yra gana panašios ir bendradarbiauti reikia ne tik ankstyvo aptikimo srityje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, keičiantis invazinių – svetimų – rūšių stebėsenos ir naikinimo patirtimi bei metodais“, – sako R. Vaitkus.

Posėdyje kalbėta, kaip sumažinti antibiotikų naudojimą maistiniams gyvūnams. Manoma, kad atsparumas antibiotikams yra vienas didžiausių pasaulio sveikatai, aprūpinimo maistu saugumui ir vystymuisi kylančių pavojų. Būtina bendradarbiauti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, nes ši problema nepaiso valstybių sienų. „Palyginti su dauguma Europos šalių, Baltijos valstybėse sunaudojami nedideli antibiotikų kiekiai. Galbūt Baltijos valstybės galėtų laikytis bendros strategijos ar gairių, nes, siekiant geros žmonių ir gyvūnų sveikatos, antibiotikus privalu naudoti atsakingai ir rūpestingai“, – pažymi Seimo delegacijos atstovas.

Aktualijos bendrų atliekų perdirbimo projektų ir tekstilės rūšiavimo klausimais

Penktadienį vykstančiame Baltijos Asamblėjos komiteto posėdyje aptartas intensyvesnis žiedinės ekonomikos kūrimas Baltijos valstybėse, finansiškai tvarūs surinktos tekstilės perdirbimo būdai bei suderintas požiūris į produktų pakartotinį naudojimą ir taisymą regioninėje rinkoje.

Žiedinės ekonomikos kūrimas jau daugelį metų yra vienas svarbiausių Baltijos valstybių darbotvarkės klausimų. Šalių bendradarbiavimas šioje srityje vyksta lėtai, tačiau galima pastebėti ir teigiamų pokyčių. 

Posėdyje parlamentarai išklausė ataskaitą apie PACKGDEPO projekto rezultatus: projektu siekta didinti informuotumą pakuočių atliekų klausimais, ypač apie pakuočių užstatų sistemą ir jos naudą, sukurti strateginį pakuočių užstatų sistemos derinimo metodą, siekti Latvijai ir Estijai bendros sistemos. „Bendros pakuočių užstatų sistemos diegimas tapo novatorišku bandomuoju projektu visoje Europos Sąjungoje ir parodė, kaip tarpvalstybinis bendradarbiavimas padeda abiem šalims papildant viena kitą pasiekti atliekų tvarkymo tikslų. 

Rezultatai įrodė, kad techniškai įmanoma suderinti abiejų šalių sistemas, tačiau norint, kad sistemos ateityje veiktų, dar reikės išspręsti keletą problemų. Paprasčiausias dalykas, kurį būtų galima padaryti, tai pasirūpinti, kad taromatai nemokamai priimtų butelius iš kitos šalies“, – pastebi Seimo narys Juozas Varžgalys. 

Bendri atliekų perdirbimo projektai Baltijos valstybėse yra svarbūs regionui, nes perdirbimo pajėgumų didinimas galėtų turėti didelį poveikį siekiant ambicingesnių perdirbimo tikslų. 

Nuo 2025 m. visos Europos Sąjungos valstybės narės privalės atskirai rinkti naudotą buitinę tekstilę, siekiant pakartotinio naudojimo arba perdirbimo. Tai būtina dėl naujausių tendencijų, rodančių, kad be plastiko, kartono, stiklo, metalo ir pavojingų atliekų daromos taršos, ir toliau didėja tarša dėl tekstilės: greitosios mados pramonė orientuojasi į trumpalaikes tendencijas ir prastos kokybės medžiagas, tad pigūs drabužiai gaminami dideliais kiekiais. 

Rūšiuojant ir perdirbant tekstilę gali žymiai sumažėti mados pramonės poveikis aplinkai. 

„Tuo pat metu plėtojant rūšiavimo pajėgumus perdirbimo rinkose regionui galėtų atsiverti papildomos galimybės tapti svarbiu žaidėju platesnėje Europos žiedinės tekstilės ekosistemoje. Baltijos regione yra istoriškai susiformavusi ilgametė siuvimo kultūra, vis daugiau Baltijos valstybių startuolių ir bendrovių mato galimybes perkūrimui ir kūrybiniam perdirbimui vietoje. Pakartotinai naudojant produktus ir juos taisant, gali mažėti žaliavų paklausa ir atliekų – tai yra labai svarbu įgyvendinant Europos Sąjungos atliekų politiką ir siekiant žiedinės ekonomikos“, – atkreipia dėmesį Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje atstovas J. Varžgalys. 

Parlamentaro pastebėjimu, keičiasi požiūris į pakartotinį naudojimą: aplinkosauginiai motyvai tampa svarbesniais ir nusveria ekonominius. Šiuo metu Baltijos valstybės kuria pakartotinio naudojimo sistemas, kad mažintų atliekų susidarymą ir gerintų jų tvarkymą. Pasak J. Varžgalio, reikalinga parengti daiktų pripažinimo netinkamais pakartotinai naudoti kriterijus ir taip sustiprinti daiktų kontrolę, kad į rinką patektų tik saugūs ir pakartotiniam naudojimui pritaikyti produktai. Taip pat svarstoma teikti finansines paskatas pakartotinai naudoti daiktus, plėsti pakartotinai naudoti tinkamų daiktų surinkimo punktų tinklą, skatinti kurti atliekų mažinimo metodus. 

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  209 6224

El. p. [email protected]