Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys, filosofas Bronislavas Juozas Kuzmickas

Bronislavas Juozas Kuzmickas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1935 m. lapkričio 10 d. – 2023 m. lapkričio 6 d.

       Bronislavas Juozas Kuzmickas gimė 1935 m. lapkričio 10 d. Juodraisčio kaime, Šilavoto valsčiuje, Marijampolės apskrityje, ūkininkų Juozo (1892–1971) ir Uršulės Danieliūtės (1898–1981) Kuzmickų šeimoje.

       1943–1944 m. mokėsi Klebiškio pradinėje mokykloje. 1944 m. vasarą praėjus frontui, pasitraukus vokiečiams ir užėjus rusams, neliko mokytojų, nuo 1944 m. vėlyvo rudens iki 1945 m. vasaros lankė Ingavangio pradinę mokyklą. 1945–1946 m. vėl grįžo mokytis į Klebiškį. 1946–1949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje, 1949–1954 m. – Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1966 m. baigė Lietuvos TSR mokslų akademijos aspirantūrą, parašė ir apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. 1966–1973 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) filosofijos dėstytojas, docentas. 1973–1990 m. ir 1992–1996 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės (dab. Lietuvos kultūros tyrimų) instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, skyriaus vadovas. 1984 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Mokslinio darbo tikslais buvo išvykęs į Lenkiją, Prancūziją, JAV. Mokslinėje srityje daugiausia dėmesio skyrė filosofijos istorijos, ypač šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams.

       Buvo TSKP narys. Aktyviai dalyvavo atsiskiriant Lietuvos komunistų partijai nuo TSKP. 1989 m.  gruodžio 20 d. XX suvažiavime išrinktas LKP Centro komiteto nariu.

       Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsijungė į jo veiklą: 1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, buvo LPS Seimo Tarybos narys. Buvo vienas iš Lietuvos Mokslininkų sąjungos kūrėjų, o 1989–1993 m. ir Sąjungos pirmininkas.

       1990 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto Pašilaičių rinkimų apygardoje Nr. 9 išrinktas LTSR XII šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.

       Tragiškų 1991 m. sausio įvykių metu Lietuvos interesams atstovavo Švedijos, Danijos, Austrijos, JAV, Kanados parlamentuose ir vyriausybių institucijose.

       Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. Nuo 1991 m. gegužės 8 d. priklausė Nuosaikiųjų frakcijai.

       Nuo 1994 m. – Tėvynės sąjungos partijos narys.

       1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, dirbo Užsienio reikalų komitete, vadovavo delegacijoms Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje. 1990–2000 m. tarptautinės parlamentinės organizacijos „Rytų–Vakarų parlamentinės praktikos projektas“ valdybos narys, dalyvavo daugelio Europos šalių parlamentinei veiklai skirtuose seminaruose ir konferencijose. 2000–2012 m. Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros vedėjas, profesorius.

       Parašė nemažai monografijų ir mokslo pobūdžio knygų: „Iš filosofijos istorijos“ (bendraautoriai J. Lazauskas ir K. Rickevičiūtė), „Žmogus ir jo idealai“, „Modernizmas šiuolaikinėje katalikybėje“, „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“, „Laimė“, „Tautos kultūros savimonė“, „Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė“ (bendraautorė Lina Astra), „Laimė, asmenybė, vertybės“, „Katalikiškoji filosofija. XIX ir XX amžiai“, „Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai. 1988–1991“, „Tautos tapatumo savimonė. Lietuvių savimonės bruožai“, „Tautos tapatumo savimonė. Lietuvių savimonės bruožai. Antroji pataisyta ir papildyta laida“, „Filosofijos istorijos apybraižos. Teorinis sintetinis mokslo darbas“, „Vertybės kultūrų kontekstuose. Teorinis sintetinis mokslo darbas“, „Virsmai, supratimai, vertinimai. Paradigminiai pokyčiai Lietuvos visuomenėje. Mokslo studija“, „Metai ir mintys. Geopolitika. Kultūra. Istorija“, „Tarp kaimynų ir pasaulyje. Vyksmai ir refleksijos“, „Filosofijos istorijos metmenys. Teorinis sintetinis mokslo darbas“.

       Parengė 95 mokslinius straipsnius ir mokslinių knygų dalis, apie 260 publicistinių, mokslo populiarinimo straipsnių, esė – kultūros, politikos, etikos ir kitais klausimais.

       Su žmona Jekaterina užaugino dukrą Severiną (g. 1965 m.). Su antrąja žmona Leonarda Jekentaite-Kuzmickiene užaugino dukrą Agnę (g. 1981 m.).

       Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, kuris visa širdimi mylėjo Lietuvą.

       Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2000 m. birželio 30 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

* * *

Karstas su Velionio palaikais bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsisveikinimas su Velioniu – lapkričio 8 d. nuo 15.00 val. iki 20.00 val., lapkričio 9 d. – nuo 9.00 val. Karstas išnešamas lapkričio 9 d. 11.30 val.

Šv. Mišios lapkričio 9 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

 Valstybinė laidojimo komisija