Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai su Čekijos kolegomis akcentavo bendro Vidurio ir Rytų Europos valstybių veikimo svarbą

2022 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvoje vieši Čekijos Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Mareko Ženíšeko. Vakar (gegužės 26 d.) delegacija susitiko su Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovais ir nariais. Susitikimo metu aptarti svarbiausi geopolitiniai ir Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimai.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė padėkojo už gegužės 19 d. priimtą Čekijos Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto rezoliuciją, kurioje šalies Vyriausybė raginama trauktis iš 16+1 formato. Čekai, kaip ir lietuviai, aiškiai įvardija, kad ši platforma joje dalyvaujančioms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms neatnešė jokios reikšmingos naudos ir labiau veikė kaip vienpusių Kinijos interesų propagavimo įrankis. M. Ženíšekas atkreipė dėmesį, kad ši rezoliucija jų komitete priimta vienbalsiai, be to, joje pažymėta Lietuvos pozicija. Čekai taip pat priėmė rezoliuciją dėl Taivano integracijos į tarptautines organizacijas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė siekius stiprinti NATO gynybinę ir atgrasymo poziciją bei priešakinio gynybos principo įtvirtinimą NATO rytiniame sparne.

 Susitikimo dalyviai pažymėjo svarbą telkti ir vienyti Vidurio ir Rytų Europos valstybių jėgas, imantis kur kas aktyvesnio vaidmens nei iki šiol. Tai padėtų ne tik sėkmingiau apginti savo pozicijas Europos Sąjungoje ir NATO, bet ir generuoti naujas idėjas. Susitikime sutarta, kad reikia kuo greičiau suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai, aptariant neįvardijamas kai kurių valstybių baimes, apsunkinančias šį procesą.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Susitikimo metu kalbėta apie situaciją kaimyninėje Baltarusijoje. Pasak L. Kasčiūno, Aliaksandro Lukašenkos režimo valdoma Baltarusija yra de facto neegzistuojanti valstybė, absorbuota Rusijos, todėl beveik 700 kilometrų Lietuvos siena su Baltarusija realybėje tapo siena su Rusija. Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje prieglobstį nuo A. Lukašenkos režimo gavo nemažas skaičius opozicijos narių, įskaitant opozicijos lyderę Sviatlaną Cihanouskają, ir kad Lietuva rėmė, remia ir rems demokratinę Baltarusijos opoziciją.

Po susitikimo su Seimo nariais Čekijos Atstovų Rūmų delegacija išvyko į Ruklą (Jonavos r.), kur NATO priešakinių pajėgų batalione tarnauja Čekijos kariai. 

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro

patarėja (ES) Eglė Maželė, te. (8 5) 239 6835, el. p. [email protected]