Seimo narės D. Ulbinaitės pranešimas: vaikai su negalia vis dar sulaukia tik fragmentiško dėmesio

2025 m. balandžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Nacionalinis forumas „Talentinga(ne)galia: kokios galimybės skleistis“, kurį organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė kartu su Molėtų rajono meru Sauliumi Jauneika, sukvietė už pagalbą vaikams su negalia ir jų šeimoms atsakingų institucijų vadovus, jiems skleistis padedančius kūrėjus, sportininkus ir nevyriausybines organizacijas (NVO). 

„Forumas apnuogino realybę ir atskleidė daug skaudulių, kuriuos tenka išgyventi 18 tūkst. vaikų su negalia ir jų šeimoms, kuomet susiduria su abejingumu ir valdišku požiūriu. Statistika iškalbinga: tik apie 16 proc. vaikų su negalia gauna socialines paslaugas, o socialiniai, kultūriniai poreikiai – antrame plane. Nėra aiškios ir vieningos politikos vaikų su negalia atžvilgiu, o talentingi vaikai su negalia mūsų šalyje turi menkas galimybes skleistis”, – įsitikinusi Seimo narė.

Anot specialistų, mes vis dar neišsprendžiame bazinių vaikų su negalia problemų – trūksta atokvėpio paslaugų, asmeninis asistentas atlieka „auklės funkcijas“, dienos centrų individualių poreikių asmenims, šeimų teisinio ir psichologinio konsultavimo, vaikų laisvalaikio organizavimo, vis dar ribotos judumo galimybės ir nepritaikyta infrastruktūra bei aplinka. 

Tai liudija ir paralimpiečio Dano Sodaičio pavyzdys. Pasak jo, Lietuva turi vieną profesionalų vežimėlį vaikų su judėjimo negalia treniruotėms. Jis kainuoja 5000 eurų, skiriama parama – 500 eurų. Ir tas vienintelis – įsigytas Dano pastangomis. Tačiau viltis turėti antrą jau yra, nes radijo eteryje išgirdę problemą – verslas pažadėjo padėti, tačiau tai turėtų būti valstybės pareiga. Panašiai jaučiasi ir šeimos, auginančios kurčius ir neprigirdinčius vaikus – klausos aparatas kainuoja 2-3 tūkst. eurų, kompensuoja 700 eurų. 

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimas – fragmentiškas, besirūpinančios vaikų su negalia aktyvaus poilsio, švietėjiškomis ir kultūrinėmis veiklomis gyvena nuo projekto iki projekto. Finansavimo tikėtis gali skėtinės organizacijos. O realybė tokia, kad net didžiausia vaikais besirūpinanti skėtinė organizacija – NVO vaikams konfederacija, pasak direktorės, šiais metais neturi jokio finansavimo.

Įtraukioji kultūra dar žengia pirmuosius žingsnius – galimybių vaikams su negalia skleistis trūksta. Kultūros ministras žada siūlyti dvigubinti kultūros paso pinigus ir taip didinti kultūros prieinamumą žmonėms su negalia, taip pat žada skatinti jų kūrybinę saviraišką ir bendradarbiauti su NVO. 

Diskusijos dalyviai kėlė problemą, kad vaikai su negalia nenoriai priimami į valstybines muzikos mokyklas, nors dažno vaiko gabumai išskirtiniai – vis dar žiūrima ne kaip mokyti individualiai, o taikant „standartą“. Forumo diskusijos dalyvių nuomone, tai – „prestižo“ klausimas ir mokyklos, siekiančios aukštų rezultatų, diskriminuoja vaikus su negalia.

Molėtų rajono meras Saulius Jauneika pabrėžė, savivaldos ir bendruomenės vaidmenį atliepiant vaikų su negalia ir jų artimųjų poreikius. „Turime galvoti plačiau – ne tik plėsti socialinių paslaugų tinklą, atrasti naujų  galimybių vaikams ugdytis, tobulėti, bet ir šviesti bendruomenes, sudaryti kuo daugiau galimybių arčiau pažinti vieniems kitus.”

Forume savo darbo patirtis su talentingais negalią turinčiais vaikais pristatė operos solistės Rasa Juzukonytė, Raimonda Janutėnaitė (draugijos „Guboja“ spalvų orkestro vadovė), keramikė Nomeda Marčėnaitė, paralimpietis, Europos vicečempionas Danas Sodaitis, molėtiškė keramikė Erika Andrukonienė, futbolo klubo „FK Molėtai“ treneris Maris Grava. 

Forumo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=1c4psM5e15k 

Daugiau informacijos:

Indrė Mikelionytė-Pranculevičienė

Seimo narės Daivos Ulbinaitės patarėja

El. p. [email protected]