Seimo narės A. Bilotaitės pranešimas: atėjo metas keisti atgyvenusias seksualinio smurto srities teisinio reguliavimo nuostatas

2026 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų pasirašytam įstatymo projektui, kuriuo siūloma iš esmės keisti seksualinio smurto srities teisinį reguliavimą. 

Pateikimo stadijoje už pokyčius numatantį projektą (XVP-1497) balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 4 Seimo nariai, susilaikė 13 parlamentarų. 

Pataisas rengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė sako, jog Seimas išgirdo Lietuvos žmonių prašymą ir parodė valią kurti naują, į nukentėjusius nuo seksualinio smurto orientuotą, veiksmingesnę teisingumo sistemą. 

„Dauguma seksualinio smurto atvejų įvyksta ne gatvėje, o artimoje aplinkoje. Tačiau mūsų baudžiamieji įstatymai šiandien nebeužtikrina tinkamos nukentėjusiųjų apsaugos. Parengėme visą paketą siūlymų, kurie užtikrins neišvengiamą atsakomybę už seksualinius nusikaltimus, mažins pakartotinį aukų traumavimą ir įtvirtins valstybės nuostatą, kad seksualinis smurtas jokia forma nebus toleruojamas“, – sako A. Bilotaitė. 

Keisti dabartinį teisinį reguliavimą Seimą ragina daugiau kaip 44 tūkst. Lietuvos gyventojų, internete pasirašę peticiją, kurią Seimo nariams balandžio 29 dieną, minint Tarptautinę džinsų dieną, perdavė nevyriausybinių organizacijų atstovai 

2025 m. registruota 430 seksualinio smurto nusikaltimų. Tai apie 15 proc. daugiau negu 2024 m. 53 proc. daugiau registruota mažamečio asmens seksualinio prievartavimo atvejų. 

2025 m. gegužės 14 d. sprendimu Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai pavedė peržiūrėti ir įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su seksualiniu priekabiavimu, seksualiniu smurtu ir pagalba nukentėjusiems asmenims bei parengti pasiūlymus dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų, siekiant užtikrinti į nukentėjusiuosius orientuotą prevencijos ir pagalbos sistemą. 

Darbo grupė, sudaryta iš skirtingų Seimo frakcijų atstovų, teisės ekspertų, Lietuvos policijos, Generalinės prokuratūros, nevyriausybinių organizacijų atstovų, parengė pasiūlymus plėsti ir griežtinti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, taip pat keisti seksualinio smurto reglamentavimą, pagrindiniu nusikaltimo požymiu nustatant ne jėgos panaudojimą, o laisvanoriško sutikimo seksualiniams santykiams nebuvimą. 

Įteisinti sutikimu grįstą reguliavimą pasaulio valstybes ne kartą ragino tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. 

Šių metų balandžio 28 d. Europos Parlamentas priėmė ataskaitą, kuria paragino Europos Komisiją nedelsiant pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų nustatyta visoje ES galiojanti išžaginimo apibrėžtis, pagrįsta laisva valia duoto, informuoto, atšaukiamo sutikimo, reikalavimu. ES valstybės narės, kurios vis dar taiko išžaginimo apibrėžtis, pagrįstas smurto prielaida, paragintos pradėti teisės aktų pakeitimus, kad apibrėžtis atitiktų naujausius tarptautinius standartus ir būtų suteikta reikiama ir tinkama parama bei apsauga išžaginimo aukoms.

Reaguodamos į tarptautinių organizacijų raginimus, savo baudžiamuosius įstatymus pakeitė jau 17 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių. 

„Sutikimas reiškia pagarbą sau ir kito žmogaus apsisprendimo laisvei. Tai taip pat reiškia, kad vyro noras turėti lytinių santykių nėra moters pareiga. Mes nesiūlome nei eksperimento, nei revoliucijos. Siūlome rinktis kelią, kuriuo jau eina didžioji dauguma Europos valstybių. Tai yra pagarbos žmogaus orumui kelias“, – teigia A. Bilotaitė.  

Didelis dėmesys pasiūlymų pakete skiriamas vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto. 

Pasak A. Bilotaitės, kai kurios nuostatos prasilenkia su logika ir žmogiškumu, nes seksualinis smurtas traumuoja taip pat stipriai, nepriklausomai nuo aukos lyties, nei nuo prievartos formos. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą, už seksualinę prievartą prieš mažametį berniuką gali būti taikoma švelnesnė atsakomybė negu už analogišką nusikaltimą prieš mažametę mergaitę.

Parengti pasiūlymai ir plėsti baudžiamąją atsakomybę už vaikų viliojimą skaitmeninėje erdvėje. 

Taip pat siūloma ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą seksualinės prievartos nusikaltimams prieš nepilnamečius. Jeigu pakeitimai būtų priimti, senaties terminas būtų pratęstas 5 metus ir galiotų iki 30 metų nuo nusikaltimo įvykdymo. 

Siekiant apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius vaikus nuo kontakto su smurtautoju, siūloma nustatyti teismams pareigą visais atvejais svarstyti galimybę skirti smurtautojui baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Ši iniciatyva gimė reaguojant į atvejus, kai laikinai iš įkalinimo įstaigos išleisti smurtautojai grįžta į namus pas nuo jų nukentėjusius vaikus.  

Pateiktus teisės aktų projektus Seime numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Daugiau informacijos:

Agnė Bilotaitė

Darbo grupės seksualinio priekabiavimo ir smurto 

prevencijos bei užkardymo teisiniam reguliavimui tobulinti pirmininkė

Tel. (0 5) 209 6629

El. p. [email protected]

Patarėja Ginta Andrijauskienė, mob. 0 612 58126