Seimo Pirmininko Juozo Oleko kalba konferencijoje „Vietos savivalda. Bendruomenės lyderio vaidmuo“

2026 m. sausio 30 d.

Gerbiami konferencijos dalyviai,

kolegos, savivaldos lyderiai, bendruomenių atstovai,

Vietos savivalda yra arčiausia žmogaus valdžia. Tai ta valstybės dalis, kurią gyventojas mato kasdien – savo kieme, savo gatvėje, savo mokykloje ar poliklinikoje. Būtent čia sprendžiama, ar žmogus jausis išgirstas, ar liks tik stebėtojas.

Būtent savivaldoje žmogus pirmą kartą realiai susiduria su valdžia: per savivaldybių tarybas, per merus, per sprendimus, kurie tiesiogiai paliečia jo kasdienį gyvenimą.

Jeigu norime stiprios valstybės, turime kurti stiprią savivaldą. O stipri savivalda prasideda nuo to, kas arčiausiai žmogaus. Ne nuo aukštų bokštų ir kabinetų, o nuo seniūnijų ir seniūnaičių.

Seniūnija yra ta grandis, per kurią savivaldybės sprendimai virsta realiais veiksmais: sutvarkytu keliu, apšviesta gatve, pasiekiama paslauga. Tai nėra teoriniai dokumentai ar strategijos – tai žmonių kasdienybė. Todėl seniūnijų stiprinimas nėra vien techninis ar administracinis klausimas. Tai politinio apsisprendimo klausimas.

Kartu turime aiškiai pasakyti: be aktyvių seniūnaičių nėra gyvos vietos savivaldos. Seniūnaitis nėra simbolinė figūra ar formalus tarpininkas. Tai bendruomenės balsas. Tai žmogus, kuris mato problemas čia ir dabar, kuris žino, ko reikia jo gatvei, jo kaimui, jo rajonui. Ir šis balsas turi būti girdimas priimant sprendimus.

Jeigu bendruomenės balsas ignoruojamas, prarandame žmonių pasitikėjimą valdžia. O be pasitikėjimo demokratija tampa neįmanoma.

Todėl mūsų politinė atsakomybė – ne tik kalbėti apie gyventojų dalyvavimą savivaldoje, bet ir sudaryti realias sąlygas jam vykti. Seniūnaičiai turi būti įtraukti į sprendimų svarstymą, laiku gauti informaciją, turėti galimybę daryti įtaką vietos klausimams. Ne „po fakto“, o sprendimų formavimo metu.

Stipri savivalda – tai ne centralizuota valdžia. Tai pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas. Kai sprendimai priimami kartu su bendruomene, jie tampa tvaresni, teisingesni ir labiau palaikomi. Tokia savivalda ne nurodinėja, o tariasi. Ne valdo iš viršaus, o kuria kartu su žmonėmis.

Todėl kalbėdami apie savivaldos ateitį turime aiškiai pasakyti: seniūnijos turi būti stiprios, seniūnaičiai – girdimi, o gyventojai – įtraukti. Tik taip galime kurti valstybę, kuri veikia ne „iš viršaus į apačią“, o iš apačios į viršų.

Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems čia susirinkusiems savivaldos atstovams už jūsų kasdienį darbą žmonėms. Jūsų darbas dažnai nematomas, bet jo reikšmė – milžiniška. Kiekvienas jūsų sprendimas, kiekvienas pokalbis su gyventojais prisideda prie pasitikėjimo valdžia ir stipresnės Lietuvos.

Esu tikras, kad šiandienė konferencija bus prasmingas ir naudingas susitikimas, kuriant stiprią ir patikimą Lietuvos savivaldą.