Dėl užsienio piliečių studijų Lietuvoje
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją dėl užsienio studentų skaičiaus augimą iš trečiųjų pasaulio šalių, jų atranką į studijas, pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų programas ir integraciją į visuomenę. Migracijos departamentas pateikė laikino leidimo gyventi išdavimo situaciją: prašymų statistiką, geografiją, atsisakymo išduoti ir panaikinimo priežastis. Diskusijos metu akcentuota, kad reikalinga užsieniečių pritraukimo ir integracijos strategija. )

Valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė (ypač matematikos VBE abiejų lygių) profesinio mokymo įstaigose
(Išklausyta informacija.)

Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas užsieniečiams Lietuvoje (institucijų pasirengimas įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus).
(Komitetas, 2025 m. gruodžio 3 d. posėdyje išklausęs atsakingų institucijų pranešimus, įvertinęs posėdžio metu vykusią diskusiją dėl lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje, atsižvelgdamas į Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2026 m. sausio 1 d., ir siekdamas užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, nutaria pateikti rekomendacijas atsakingoms ministerijoms ir institucijoms. Posėdžio metu konstatuota: • Egzistuoja informacijos stoka apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes. Registracijos į egzaminus sistema nėra pakankamai draugiška vartotojui, trūksta informacijos prieigos įvairesnėmis kalbomis. • Nemokamų lietuvių kalbos kursų pasiūla ribota, ypač ne ukrainiečiams. Didelė dalis užsieniečių (ypač tie, kurie nekalba populiariomis tarpininkavimo kalbomis) nežino, kur ieškoti informacijos, kaip patekti į mokymus. • Nėra vieningos informacinės erdvės darbdaviams ir užsieniečiams. Visa informacija apie egzaminus, dažnumą, vietas, sertifikatus ir procedūras yra išdalinta įvairioms institucijoms, o ne pateikiama aiškiai ir vienoje vietoje keliomis kalbomis. • Trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už kalbinės integracijos procesą. Komitetas siūlo: 1. Vyriausybei: • Užtikrinti, kad būtų paskirta viena pagrindinė koordinuojanti ir atsakinga institucija užsieniečių kalbinės integracijos klausimams. Komitetas atkreipia dėmesį, kad dar 2023 m. balandžio mėn. prašė Vyriausybės „paskirti vieną asmenį, padalinį ar instituciją, kuri veiktų vieno langelio principu, koordinuodama visų lietuvių kalbos mokymo lauke veikiančių šalių veiksmus, ir būtų atsakinga už sąlygų mokytis lietuvių kalbos sudarymą Ukrainos karo pabėgėliams ir kitiems imigrantams“. • Užtikrinti aiškią atsakingų institucijų komunikaciją darbdaviams ir visuomenei apie įstatymo reikalavimus, egzaminų laikymą, mokymosi galimybes (vienoje informacinėje erdvėje, keliomis kalbomis). • Įvertinti galimybes plėsti elektronines mokymosi priemones (programėlės, savarankiško mokymosi resursai). Komitetas atkreipia dėmesį, kad 2025 m. kovo mėn., išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitą, atliepdamas vis didėjantį poreikį mokytis lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, siūlė Vyriausybei „apsvarstyti galimybę numatyti lėšas ir veiksmus siekiant, kad lietuvių kalba atsirastų populiariausiose kalbų mokymo(si) programėlėse (pvz. Duolingo, Babbel, Busuu ar kt.), įvairiuose įrenginiuose ir jų instrukcijose“. • Kartu su atsakingomis ministerijomis ir institucijomis skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai (toliau - NŠA): • Užtikrinti sklandžią valstybinės kalbos egzamino registracijos sistemą, įskaitant: o Paprastesnę registracijos procedūrą ir informacijos pateikimą įvairesnėmis kalbomis. o Aiškią, struktūruotą ir lengvai randamą informaciją apie egzaminų tvarkaraščius, vietas ir mokėjimo tvarką vienoje platformoje. • Įvertinus sausio-vasario mėnesio srautus, apsvarstyti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą, įgalinant aukštąsias mokyklas organizuoti egzaminus (jei srautai viršys NŠA pajėgumus). 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: • Užtikrinti, kad Užimtumo tarnybos priemonės apimtų lietuvių kalbos mokymą bedarbiams užsieniečiams, ypač ieškantiems darbo aptarnavimo srityje. Jeigu šiai priemonei įgyvendinti prireiktų Užimtumo įstatymo ar kitų teisės aktų pakeitimų, komitetas pasirengęs bendradarbiauti, tačiau pirmiausia siūloma įvertinti galimybes užtikrinti šią priemonę įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu. • Tęsti ankstyvosios integracijos priemonių plėtojimą per savivaldybių tinklą (įtraukiant kalbos mokymą į platesnį integracijos paketą). 4. Kultūros ministerijai: • Koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio. Apie parengtą veiksmų planą informuoti Komitetą. 5. Valstybinei kalbos inspekcijai: • Sustiprinti prevencines priemones ir skirti daugiau dėmesio tikslingai viešai komunikacijai, kad darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys žinotų apie pareigą mokėti lietuvių kalbą. 6. Valstybinei mokesčių inspekcijai: • įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti papildomą reikalavimą dėl valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo pateikimo tiems užsieniečiams, kurie vykdydami veiklą tiesiogiai aptarnaus gyventojus, kaip numatyta Valstybinės kalbos įstatyme, ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.)

Vaikų fizinis aktyvumas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir politikos priemonės
(Išklausyta informacija.)

Įtraukusis ugdymas: dėl mokytojo padėjėjų atostogų trukmės sulyginimo su pedagogų atostogomis
(Išklausyta informacija.)

Įtraukusis ugdymas: dėl švietimo pagalbai skiriamų lėšų perskirstymo modelio (nuo skyrimo savivaldybėms prie tiesioginio skyrimo mokykloms) įvertinimo
(Išklausyta informacija.)

Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimo fizinio aktyvumo ir sporto bazių projektams
(Komitetas, posėdyje išklausęs informaciją apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų rezultatus, t. y.: 1) Lėšų, skirtų sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaita (2024 m. rugsėjo 27 d. ataskaita Nr. VA2-8(26.5-77E)); 2) Lėšų, skirtų sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto bazių pagerinimo projektų įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaita (2025 m. liepos 11 d. ataskaita Nr. VA2-4(26.5-77E)), siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai: 1. Inicijuoti visų fizinio aktyvumo skatinimo projektų administravimo ir lėšų skyrimo auditą, siekiant įvertinti jų reglamentavimą, skaidrumą ir kontrolės mechanizmus. 2. Vykdyti Nacionalinės sporto agentūros įgyvendinamų audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, reguliariai informuojant Komitetą apie pažangą ir priemones, užtikrinančias trūkumų nepasikartojimą.)

2025 m. valstybinių brandos egzaminų procesas, numatomi pokyčiai ir pasirengimas 2025–2026 mokslo metų VBE sesijai
(Išklausyta informacija.)

Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra
(Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija. Pranešime akcentuota, kad antroji konkursinė eilė stojant į aukštąsias mokyklas suteikia papildomą galimybę patekti į valstybės finansuojamas vietas tiems, kurie būtų neįstoję, tačiau ja pasinaudojo tik apie 19% asmenų, atitinkančių kriterijus. Mažos apimties naudojimasis gali būti susijęs su nenoru būti identifikuotam dėl asmens jautrių duomenų arba nepakankama informacijos sklaida. Ministerija planuoja svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, siekiant peržiūrėti tikslines grupes ir taikomus kriterijus. Pažymėta, kad šių metų pabaigoje bus patvirtinta aukštojo mokslo socialinės dimensijos rodiklių stebėsenos sistema, kurios tikslas – susieti mokykloje besimokančius vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais su jų patekimo į aukštąjį mokslą sėkme, socialine parama ir vėlesniu įsidarbinamumu bei pajamomis.)

Bendrojo ugdymo programų mokinių aprūpinimo vadovėliais situacija
(Išklausyta aktuali informacija. Viceministras Jonas Petkevičius ir NŠA vadovas Simonas Šabanovas pristatė esamą situaciją. Dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų reikėjo didelių papildomų investicijų naujiems vadovėliams. Leidyklos, veikdamos komercinėmis sąlygomis, prioritetą teikia pelningiems ir masinio poreikio vadovėliams (pvz., lietuvių kalba, matematika). Trūksta vadovėlių viduriniam ugdymui (pvz., fizikai, chemijai 11–12 klasėms) bei tautinių mažumų mokykloms, nes jų leidyba yra mažiau pelninga. NŠA ir ministerija skatina leidyklas bendradarbiauti ir formuoja užsakymus mažiau pelningiems vadovėliams. Siekiant tvaraus finansavimo, planuojama didinti lėšas, skiriamas iš biudžeto, vienam mokiniui iki 50 € iki 2028 m. Mokyklų apklausų duomenys apie vadovėlių trūkumą yra apdorojami ir bus matomi Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS), kad leidyklos galėtų stebėti, ko trūksta mokyklose. )

VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ veiklos pristatymas ir projekto „Centralizuotos priėmimo į švietimo programas sistemos sukūrimas (CPIS)“ pristatymas
(Išklausyta informacija.)

Dėl planuojamų institucinių pokyčių sporto politikos įgyvendinime ir artimiausių sporto plėtros krypčių
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministro Giedriaus Grybausko pristatymą apie planuojamus institucinius pokyčius sporto politikos įgyvendinime. Pristatyme akcentuota siekiamybė pereiti prie kolegialaus sporto politikos valdymo modelio, stiprinant nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atliepiant Europos sporto modelio rekomendacijas. Pripažinta įdirbio stoka skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, esamų sporto registro duomenų nepatikimumas. Diskusijoje išryškėjo skirtingos pozicijos dėl Nacionalinės sporto agentūros veiklos, sporto registro funkcionavimo, finansavimo skaidrumo ir planuojamos Nacionalinės sporto tarybos struktūros. Komiteto nariai kėlė klausimus dėl reformos pagrįstumo, poveikio vertinimo, antikorupcinio vertinimo būtinybės ir sporto bendruomenės įtraukimo. Nuspręsta, kad artimiausiu metu komiteto nariams turėtų būti pristatytos atliktų auditų išvados, kuriomis grindžiama planuojama pertvarka. )

Individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistemos įgyvendinimas (Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9(1) str.): darbo grupės rezultatai, įstatyme numatytų pokyčių įgyvendinimo eiga, IMP sistemos plėtojimas ir etapai
(Išklausyta informacija.)

2025 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų aptarimas
(Išklausyta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta informacija. Komiteto nariai diskusijos metu išskyrė šiuos aspektus: • Egzaminų užduotys. Pabrėžta, kad būtina peržiūrėti egzaminų užduočių struktūrą, kad jose būtų tinkamas lengvesnių, vidutinių ir sunkesnių užduočių santykis. Egzaminų paskirtis ne sukirsti, o nustatyti mokinių žinių lygį. • Atranka į gimnazijas. Siūloma svarstyti, kad būtų vykdoma atranka po pagrindinio išsilavinimo į gimnazijas. Šia atranka reikalinga, kad į gimnazijas patektų mokiniai, kurie yra pasirengę ir motyvuoti siekti aukštojo mokslo. • Priėmimas su seno pavyzdžio atestatais. Iškeltas klausimas dėl asmenų, baigusių mokyklą prieš kelis dešimtmečius. Siūloma svarstyti galimybę jiems rengti stojamuosius egzaminus ar testus, siekiant įsitikinti jų pasirengimu studijuoti. • Priėmimo sistema. Diskusijoje akcentuota, kad priėmimo sistema su įvairiais koeficientais ir skaičiavimais tapo labai sudėtinga. Siūloma, kad ją reikėtų paprastinti. • Antra konkursinė eilė. Pažymėta, kad dabar esantys antrosios eilės stojimo kriterijai nevisai atliepia socialinės dimensijos poreikius. Pažymėta, kad turėtų būti peržiūrėti ir išplėsti šie kriterijai. )

(Išklausyta Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaita. Pristatymo metu akcentuoti trūkumai švietimo sistemoje:◦ Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta 11–12 klasių mokiniams, yra vertinama gerai, tačiau ją renkasi mažiau nei 1 % mokinių.◦ Pilietiškumo kompetencijos ugdymas yra prioritetinė pedagogų kvalifikacijos kėlimo sritis, tačiau 2023 m. mokymuose dalyvavo tik 19 % pedagogų.◦ Profesinio mokymo programose pilietiškumo ugdymas labiau orientuotas į bendravimą, bet trūksta patriotiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aspektų. ◦ Aukštosiose mokyklose, dėl jų autonomijos, pilietiškumo ugdymas nėra sistemiškai numatytas.• Nepakankamas bendradarbiavimas ir mokymų apimtis: Iš 16 vertintų savivaldybių tik dvi turėjo konkrečius planus, kaip pasitelktų nevyriausybines organizacijas (NVO) krizės atveju. Pilietinio pasipriešinimo mokymai apima tik apie pusę Lietuvos savivaldybių ir nėra pritaikyti asmenims su negalia. Posėdžio metu buvo paminėta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė priemonių planą ir sieks gerinti situaciją per „minkštąsias veiklas“. Planuojama kartu su Krašto apsaugos ministerija mokyklose organizuoti daugiau veiklų, kaip Šaulių sąjungos ambasadorių tinklo plėtrą, kariuomenės dienas, kad paskatintų mokinius rinktis nacionalinio saugumo programą. Taip pat ketinama plėsti mokytojų mokymus ir atnaujinti profesinio mokymo programas, įtraukiant daugiau pilietiškumo aspektų.​

)

Dėl kolegijų binarinėje aukštojo mokslo sistemoje
(Diskusijoje dėl binarinės aukštojo mokslo sistemos ir kolegijų vaidmens buvo pažymėta, kad tarptautinis ekspertinis vertinimas nulems kolegijų teisę vykdyti tam tikro lygio studijas. Akcentuota, kad Mokslo ir studijų įstatymas neapibrėžia, kas nutiks, jei mažai kolegijų atitiks kriterijus, arba jei kolegijos pasiekusios trejetą, galės vadintis taikomųjų mokslų universitetais. Jau dabar valstybė turi nuspręsti, kokio aukštųjų mokyklų tinklo nori, todėl komiteto nariai nusprendė, kad šiuo klausimo tęs diskusijas ir kituose posėdžiuose. )