Dėl planuojamų institucinių pokyčių sporto politikos įgyvendinime ir artimiausių sporto plėtros krypčių
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministro Giedriaus Grybausko pristatymą apie planuojamus institucinius pokyčius sporto politikos įgyvendinime. Pristatyme akcentuota siekiamybė pereiti prie kolegialaus sporto politikos valdymo modelio, stiprinant nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atliepiant Europos sporto modelio rekomendacijas. Pripažinta įdirbio stoka skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, esamų sporto registro duomenų nepatikimumas. Diskusijoje išryškėjo skirtingos pozicijos dėl Nacionalinės sporto agentūros veiklos, sporto registro funkcionavimo, finansavimo skaidrumo ir planuojamos Nacionalinės sporto tarybos struktūros. Komiteto nariai kėlė klausimus dėl reformos pagrįstumo, poveikio vertinimo, antikorupcinio vertinimo būtinybės ir sporto bendruomenės įtraukimo. Nuspręsta, kad artimiausiu metu komiteto nariams turėtų būti pristatytos atliktų auditų išvados, kuriomis grindžiama planuojama pertvarka. )

Individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistemos įgyvendinimas (Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9(1) str.): darbo grupės rezultatai, įstatyme numatytų pokyčių įgyvendinimo eiga, IMP sistemos plėtojimas ir etapai
(Išklausyta informacija.)

2025 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų aptarimas
(Išklausyta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta informacija. Komiteto nariai diskusijos metu išskyrė šiuos aspektus: • Egzaminų užduotys. Pabrėžta, kad būtina peržiūrėti egzaminų užduočių struktūrą, kad jose būtų tinkamas lengvesnių, vidutinių ir sunkesnių užduočių santykis. Egzaminų paskirtis ne sukirsti, o nustatyti mokinių žinių lygį. • Atranka į gimnazijas. Siūloma svarstyti, kad būtų vykdoma atranka po pagrindinio išsilavinimo į gimnazijas. Šia atranka reikalinga, kad į gimnazijas patektų mokiniai, kurie yra pasirengę ir motyvuoti siekti aukštojo mokslo. • Priėmimas su seno pavyzdžio atestatais. Iškeltas klausimas dėl asmenų, baigusių mokyklą prieš kelis dešimtmečius. Siūloma svarstyti galimybę jiems rengti stojamuosius egzaminus ar testus, siekiant įsitikinti jų pasirengimu studijuoti. • Priėmimo sistema. Diskusijoje akcentuota, kad priėmimo sistema su įvairiais koeficientais ir skaičiavimais tapo labai sudėtinga. Siūloma, kad ją reikėtų paprastinti. • Antra konkursinė eilė. Pažymėta, kad dabar esantys antrosios eilės stojimo kriterijai nevisai atliepia socialinės dimensijos poreikius. Pažymėta, kad turėtų būti peržiūrėti ir išplėsti šie kriterijai. )

(Išklausyta Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaita. Pristatymo metu akcentuoti trūkumai švietimo sistemoje:◦ Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta 11–12 klasių mokiniams, yra vertinama gerai, tačiau ją renkasi mažiau nei 1 % mokinių.◦ Pilietiškumo kompetencijos ugdymas yra prioritetinė pedagogų kvalifikacijos kėlimo sritis, tačiau 2023 m. mokymuose dalyvavo tik 19 % pedagogų.◦ Profesinio mokymo programose pilietiškumo ugdymas labiau orientuotas į bendravimą, bet trūksta patriotiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aspektų. ◦ Aukštosiose mokyklose, dėl jų autonomijos, pilietiškumo ugdymas nėra sistemiškai numatytas.• Nepakankamas bendradarbiavimas ir mokymų apimtis: Iš 16 vertintų savivaldybių tik dvi turėjo konkrečius planus, kaip pasitelktų nevyriausybines organizacijas (NVO) krizės atveju. Pilietinio pasipriešinimo mokymai apima tik apie pusę Lietuvos savivaldybių ir nėra pritaikyti asmenims su negalia. Posėdžio metu buvo paminėta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė priemonių planą ir sieks gerinti situaciją per „minkštąsias veiklas“. Planuojama kartu su Krašto apsaugos ministerija mokyklose organizuoti daugiau veiklų, kaip Šaulių sąjungos ambasadorių tinklo plėtrą, kariuomenės dienas, kad paskatintų mokinius rinktis nacionalinio saugumo programą. Taip pat ketinama plėsti mokytojų mokymus ir atnaujinti profesinio mokymo programas, įtraukiant daugiau pilietiškumo aspektų.​

)

Dėl kolegijų binarinėje aukštojo mokslo sistemoje
(Diskusijoje dėl binarinės aukštojo mokslo sistemos ir kolegijų vaidmens buvo pažymėta, kad tarptautinis ekspertinis vertinimas nulems kolegijų teisę vykdyti tam tikro lygio studijas. Akcentuota, kad Mokslo ir studijų įstatymas neapibrėžia, kas nutiks, jei mažai kolegijų atitiks kriterijus, arba jei kolegijos pasiekusios trejetą, galės vadintis taikomųjų mokslų universitetais. Jau dabar valstybė turi nuspręsti, kokio aukštųjų mokyklų tinklo nori, todėl komiteto nariai nusprendė, kad šiuo klausimo tęs diskusijas ir kituose posėdžiuose. )

Dėl kolegijų indėlio į mokslą ir inovacijas
(Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė kolegijoms taikomo formaliojo ir ekspertinio vertinimo esamą situaciją. Buvo akcentuota, kad ekspertinis vertinimas kolegijoms bus atliekamas pirmą kartą 2028 metais pagal tris kriterijus: kokybė, ekonominis ir socialinis poveikis, bei taikomųjų mokslinių tyrimų perspektyvumas. Pažymėjo, kad šiuo metu yra vykdomas bandomasis ekspertinis vertinimas, kurio rezultatai bus gauti šių metų rudenį, viliamasi, kad jie suteiks kolegijoms galimybę pasiruošti būsimam vertinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė akcentavo, kad kolegijos padeda užtikrinti inovacijų sklaidą regionuose ir dirba su smulkiomis įmonėmis bei savivaldybėmis. Kolegijos ruošia vidutinės grandies profesionalus, diegiančius inovacijas, ir turi patirties bei infrastruktūros, galinčios prisidėti prie eksperimentinės plėtros. Baigiant diskusiją, buvo nuspręsta, kad prie šio klausimo bus grįžta rudens sesijoje kai bus bandomojo ekspertinio vertinimo rezultatai )

NMPP ir PUPP rezultatų pristatymas
(Išklausyta pateikta informacija)

Lietuvos įtraukties švietime centro veiklos pristatymas
(Išklausyta informacija.)

Dėl Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaitos
(Išklausyta Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaita.)

Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas užsieniečiams Lietuvoje (pasirengimas įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus).
(Komitetas išklausė Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinė kalbos inspekcijos pranešimus. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Zuoza dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų pasiūlė svarstyti galimybę iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai. Jis taip pat pristatė ŠMSM ketinimą LRV nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pritarė tokiai pozicijai, sakydama, kad žemesnis reikalavimas leistų užsieniečiams realiai išmokti kalbą. Kultūros ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė pristatė užsieniečių sociokultūrinės integracijos plano rengimo gaires. Jį iki metų pabaigos žada parengti dabar šios ministerijos buriama darbo grupė. Komitetas planuoja tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę rudens sesijoje.)

Aukštojo mokslo socialinė dimensija įgyvendinant antrąją konkursinę eilę
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją. Nutarė grįžti prie klausimo po 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas, kai bus aiškus rezultai. )

Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitos
(Išklausyta Akademinės etikos ir procedūros kontrolieriaus veiklos ataskaita. Diskusijos metu komiteto nariai rekoendavo, kad rengiant 2025 metų ataskaitą reikėtų akcentuoti kokybinius rodiklius, o kiekybinius rodiklius pateikti su kontekstu, kad būtų galima juos įvertinti.)

Aktualių klausimų aptarimas su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl įtraukties švietime
(NVO pristatė jiems aktualiausius klausimus bei problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Planuojama, kad Komitetas reguliariai grįš prie šio klausimo.)