Fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijos darbų paroda „Kitas krantas“ (JUNGIAMOJOJE GALERIJOJE)

2021 m. birželio 16 d., pranešimas žiniasklaidai

Birželio 16 d., trečiadienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje bus pristatyta fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijos darbų paroda „Kitas krantas“.

Paroda eksponuojama II ir III Seimo rūmus jungiančioje galerijoje 2021 m. birželio 16–30 dienomis Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva.

KITAS KRANTAS – metafora, ženklas, gyvybės, kaip reiškinio laike, žmogiškosios patirties ir sielos išklotinė. Tai suaugusi su tavimi būsena, tam tikras etapas tavyje ir laike, atspaudas, kurio negalėsi panaikinti. Ta būsena skausmingai sava, kaip dvasinis skausmas, stiprėjantis rudeniui atėjus. Gyvenimas žavus tuo, kad sielą skauda. Jautrus žmogus atveria Duris giminingai sielai. Dešimtmečius meditavusi ir kryptingai klaidžiojusi būties labirintais, ji stebėjimo ir analizės objektu pasirinko savo portretą. Dėkingas jai, kad kritiniuose gyvenimo vingiuose ji nepaliko manęs ir leido praskleisti Didžiosios Paslapties šydą fotografijos kalba. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Tik Kitas Krantas, keliaujantis laiku, niekada nepriartėja. Tiesiasi begalybėn, Amžinybės link.

KITAS KRANTAS – tai žmogaus gyvenimo esmė, egzistencinis klausimas, pasipildantis abejonėmis, išvadomis, pastangomis aprėpti neaprėpiamą, suprasti pasaulį ir save, įvardyti gyvenimo vertybes besikeičiančioje patirtyje mums skirtame stebuklingame egzistenciniame blyksnyje. Gyvenimas duotas, kad jį gyventum, kad bėgant metams jį pažintum, ir kad sąmonei priartėjus prie lemtingos ribos nusiviltum, suvokdamas, kad nieko tame gyvenime nesupratai, kad, anot Izaoko Niutono, „Aš tik mažas vaikas, žaidžiantis ant vandenyno kranto“.

ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS

Gimė 1951 m. liepos 7 Šiauliuose. Vidurinę mokyklą baigė 1969 m. , 1970–1972 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1977 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universitetas) Filologijos fakultetą. Dar mokykloje susidomėjo fotografija, kinu. Pirmoji fotografija spaudoje pasirodė 1972 m.. Sukūrė 6 vaidybinius ir 7 dokumentinius kino filmus (1968–1976). Respublikiniame kino filmų festivalyje Vilniuje (1975) vaidybinis filmas Lapams krintant buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, o Baltijos respublikų kino festivalyje Kaune (1976) – žiūrovų simpatijų prizu. Fotografijų parodose dalyvauja nuo 1973 m.. Surengė 94 autorines parodas Lietuvoje ir užsienyje, daugiau kaip 170 nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis, pelnęs per 70 apdovanojimų. Įvairių fotografijos konkursų laureatas, parodų organizatorius, žiuri narys, seminarų dalyvis. Nuo 1979 iki 2003 m. dirbo Šiaulių miesto laikraščio redakcijoje fotokorespondentu. (Raudonoji vėliava. 1979–1988, Šiaulių naujienos. 1988–2003). Šiuo metu laisvas menininkas.

Svarbiausi darbai: fotografijų ciklai Prisiminimai (1969–2002); Kapinės, kuriose dažnai lankausi (1969–); Portretai (1973–); Šiaulių dramos teatras. Aktoriai ir spektakliai (1976–1989); Saulės miestas (1979–1987); Prie jūros (1977–1988); Tas mažas didelis pasaulis (1994); Izraelis. Kelionės užrašai (1997); Kitas krantas (1976–2004); Mano miestas (2000–2011); Mirties sodas (2002–2008); Būsenos (1981–2016); Neįvardyto laiko portretas (1968–); Atminties vieškeliai (1970–2020); Kelias į atmintį (2013–).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1976, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys nuo 1982. Nuo 1999 m. Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1999 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2004 m. apdovanotas Šiaulių miesto „Metų fotografo“ premija, 2008, 2014 – Šiaulių miesto kultūros ir meno premija. 2004 – 2005, 2014, 2018 m. paskirta Kultūros ministerijos valstybinė stipendija, 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2009 m. už surengtas parodas Lietuvoje ir užsienyje, profesinį meistriškumą ir kūrybiškumą populiarinant Lietuvos fotografijos meno tradicijas, apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, 2013 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2018 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, 2019 m. apdovanotas Neringos savivaldybės Mero premija.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]