Paroda skirta 1991 m. sovietinės agresijos – Medininkų žudynių – aukoms paminėti (II RŪMŲ PARODŲ GALERIJA, LAISVAS ĮĖJIMAS NUO UPĖS PUSĖS)

2021 m. liepos 27 d., pranešimas žiniasklaidai

Liepos 26 – rugpjūčio 9 dienomis Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) eksponuojama paroda skirta 1991 m. sovietinės agresijos – Medininkų žudynių – aukoms paminėti. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parodoje, skirtoje 30-osioms Medininkų tragedijos metinėms atminti, eksponuojamos fotografų A. Kairio, T. Srėbaliaus, V. Ščiavinsko, R. Šuikos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, nuotraukos iš Pasieniečių muziejaus, fotografo Andriaus Petrulevičiaus užfiksuoti istoriniai kadrai iš 1991 m. rugpjūčio 3 d. Medininkų aukų laidotuvių, Medininkų tragedijos memorialinių vietų, minėjimų. Parodoje taip pat eksponuojamos unikalios fotografijos, kai 1992 m. rugpjūčio 26 d., pirmą kartą po Medininkų tragedijos Medininkų pasienio poste apsilankė iš Vokietijos gydymo įstaigų į Lietuvą sugrįžęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjo Lietuvos Respublikos institucijų atkūrimo darbai. Vienas iš svarbiausių nepriklausomos valstybės požymių – savų sienų kontrolė, todėl jau pirmosiomis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbo dienomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos valstybės sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo. Pradėjus saugoti Lietuvos sienas, viešus protestus ėmė reikšti Sovietų Sąjungos pareigūnai, jos vadovybė kėlė represinėms struktūroms užduotis destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje. Po 1991 m. sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo OMON‘o ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. To meto Lietuvos Respublikos pasienio ir muitinės postus atstojo pasienyje prie pagrindinių kelių pastatyti, trispalvėmis vėliavomis papuošti statybininkų vagonėliai, ne visada aprūpinti net ryšio priemonėmis. Šie statiniai  ir Lietuvos pareigūnai – Sąjūdžio savanoriai, tremtinių vaikai, Parlamento gynėjai,  Šaulių sąjungos nariai, budėję Lietuvos pasienyje, simbolizavo nepriklausomą valstybę.

Nuo 1991 m. pavasario iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus ir Rygos omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos pasienio postus. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos valstybės vėliava, žalojami beginkliai Lietuvos pareigūnai. Lietuvos vadovybės santūri laikysena bei vykdoma Lietuvos užsienio politika leido neutralizuoti šiuos provokacinius veiksmus. Tuo metu ypač svarbi buvo Rusijos demokratinių jėgų parama.

Liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia – naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję pareigūnai: Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai – Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai – Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai – Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Smurtas prieš Lietuvos pareigūnus Medininkuose surengtas netrukus po pasirašytos Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos SFSR, JAV ir Sovietų Sąjungos viršūnių susitikimo Maskvoje ir IV Pasaulio lietuvių žaidynių Lietuvoje dienomis. Neįsivaizduojamo žiaurumo aktas sulaukė visuotinio dėmesio.

1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, įvairių institucijų atstovai, užsienio lietuviai. Pagarbą Medininkų aukoms išreiškė į laidotuves atvykę JAV generalinis konsulas Leningrade Jackas Gosnellas, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago deputatas baronas Wolfgangas von Stettenas, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Dainis Ivans, Estijos atstovas Martas Tarmakas. Laidotuvių metu žuvusius ginklo brolius pagerbė Lietuvos kariai, pasienio ir policijos pareigūnai. Po gedulingų mišių Katedroje daugybė žmonių žuvusiuosius lydėjo į Antakalnio kapines. Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius