Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga – diskusija apie galūnių netekusių žmonių gyvenimo kokybę

2021 m. gruodžio 2 d. pranešimas žiniasklaidai 

Tarptautinės žmonių su negalia dieną, gruodžio 3-iąją, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės inicijuota apskritojo stalo diskusija „Galūnių protezai: ar užtikrinama negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybė“.

Po rankos ar kojos amputacijos žmogus gali gyventi turiningą ir visavertį gyvenimą – tai jau nieko nebestebina išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Deja, Lietuvoje dalis žmonių turi tenkintis pačiais paprasčiausiais protezais, kurie nesuteikia galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi. Taip pat vis netyla kalbos apie nesąžiningą ortopedijos įmonių konkurenciją, pelno vaikymąsi protezų kokybės sąskaita.

Ribotas valstybės kompensuojamų protezų sąrašas galūnių netekusių žmonių neskatina aktyviai gyventi, juo labiau imtis sporto ar kitų veiklų, įsitikinusi Roberta Orlauskaitė, kuriai kojos netektis nesutrukdė įsitraukti į jodinėjimo sportą, dalyvauti šokių projekte. R. Orlauskaitė mano, kad ortopedijos priemonės turėtų būti skiriamos lanksčiau, atsižvelgiant į individualius kiekvieno poreikius. Tarkim, dabartinė tvarka užkerta kelią sunkesniems žmonėms gauti protezą su hidrauliniu kelio sąnariu, taip pat nėra galimybės pasirinkti norimą protezo tipą ar atskiras jo dalis.

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius atkreipia dėmesį, kad turėtų būti daugiau galimybių pasirinkti tinkamus protezus sportuojantiems žmonėms. „Valstybė turėtų šiuos protezus kompensuoti jau vaikystėje, nes galūnių netekę vaikai šiuo metu negali kartu su kitais dalyvauti kūno kultūros pamokose. Tai keistų visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones, taip pat paskatintų jų pačių fizinį aktyvumą“, – tvirtina M. Bilius. Pasak jo, šiuo metu Lietuvą garsinančių aukšto meistriškumo sportininkų nėra daug, vos pora, tačiau labai tikėtina, kad jei valstybė kompensuotų sportui tinkamus protezus, kaip yra daugelyje kitų šalių, jų atsirastų kur kas daugiau.

„Džiaugiamės, kad prieš metus Lietuvos neįgaliųjų draugijos surengta tarptautinė konferencija paskatino pokyčius ir rankų netekę žmonės jau gali gauti valstybės lėšomis kompensuojamus mioelektrinius dilbio protezus“, – sako Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas. Jo teigimu, Lietuvoje per metus protezais aprūpinama apie 1200 žmonių. Šiemet tam skirta 4 545 tūkst. Eur. Sukūrus efektyvią kontrolės sistemą, šias lėšas galima būtų paskirstyti efektyviau ir išplėsti kompensuojamų galūnių protezų sąrašą.

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija vadovė Rūta Garšvienė mano, kad reikėtų svarstyti galimybes kompensuoti ir mioelektrinius žasto protezus, taip pat kur kas daugiau galimybių suteikiančius kompiuterizuotus kelio sąnarius (C-leg).

„Posakis, kad būtent aplinka daro mus neįgaliais įgauna išskirtinę prasmę, kuomet kalbame apie protezus. Finansų skyrimas kokybiškoms techninės pagalbos priemonėms yra ne išlaidos, o investicija, kuri dar ir atsipirks. Be to žmogaus orumo ir savarankiškumo išsaugojimas yra kiekvienos valstybės pareiga ir garbės reikalas“, – akcentuoja Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė. Anot jos, Tarptautinė žmonių su negalia diena – gera proga dar kartą priminti, kad valstybė turėtų padaryti viską, kad žmonės su negalia nebūtų atskirti, o galėtų gyventi visavertišką gyvenimą.

Apie visa tai diskutuos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos atstovai ir kt.

Diskusiją bus galima stebėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Programa

Daugiau informacijos:

Seimo narės Monikos Ošmianskienės patarėja

Gabija Norgilaitė

Tel. (8 5) 239 6675, el. p. [email protected]