Jokūbo Kaco tapybos darbų paroda „Kalbantys paveikslai“ (II RŪMAI, PRIE KAVINĖS)

2022 m. sausio 19 d., pranešimas žiniasklaidai

2022 m. sausio 19 d. – vasario 1 d. Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje (prie kavinės) Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva eksponuojama Jokūbo Kaco tapybos darbų paroda „Kalbantys paveikslai“. Parodos sudarytoja – Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ valdybos pirmininkė-redaktorė Dalia Zabitienė. Parodos rėmėjai – Skuodo rajono kultūros centras, UAB „Kuršasta“.

Jokūbas Kacas (arba Jakov Katz) (g. 1946 m.), – Lietuvos-Izraelio draugystės grupės „Israelita“ pirmininkas, inžinierius, sportininkas, tapytojas. Viena vertus, jis – grynas kaunietis: Kaune gimė, augo, baigė studijas tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technikos universitetas), kita vertus, – labai susijęs su Skuodo rajonu, nes Mosėdyje gyveno seneliai, gimė ir užaugo tėvai.

1972 m. Jakov Katz su šeima išvyko į Izraelį. Apsigyveno šalies šiaurėje, Kirjat Šmonos mieste. Čia lankė ulpaną – intensyvius hebrajų kalbos kursus. Dirbo Kirjat Šmonos savivaldybėje; 1976 m. tapo šio miesto vyriausiuoju inžinieriumi. 1982–2006 m. turėjo savo bendrovę. Vėliau iki 2010 m. užsiėmė pasiruošimo tiesti naują traukinių liniją Aškelonas–Netivotas darbais. Nors dabar jau galėtų ilsėtis, vis dar dirba radiacijos inspektoriumi.

Nežiūrint to, jog nuo 12-os metų aktyviai sportavo (plaukiojo, boksavosi, irklavo, žaidė regbį), kiek tik save atsimena, visada ir piešė. Kauno profsąjungos rūmuose lankė tapybos būrelį. Studijuodamas Kauno politechnikos institute, dažnai apsilankydavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijoje, mėgo skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Taip vis artėjo prie tapybos ir būdamas paskutinio kurso studentu pradėjo tapyti. Kai emigravo į Izraelį, adaptacija svetimoje šalyje pareikalavo kelerių metų tapybos pertraukos. Bet vėliau prie dailės grįžo – lankė skulptūros studijų klasę, kur suprato, kad skulptūra – jo pašaukimas, ir jaunystėje galbūt pasirinko ne tą profesiją. Tačiau mesti inžinieriaus karjerą ir atsiduoti skulptūrai nesiryžo. Tad save vadina tiesiog tapančiu inžinieriumi.

Jakov Katz kūrybos credo – paveikslas privalo kalbėtis su žmogumi. Todėl ir paroda pavadinta „Kalbantys paveikslai“. Mačiusiems jo tapybą pastebėjus, jog šiek tiek jaučiama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Marc Chagall įtaka, Jakov Katz neslepia – M. K. Čiurlionio kūryba jam tikrai patinka. Mėgsta ir impresionizmą, Vincent van Gogh realistinius paveikslus. Bet į klausimą, kokius tapo pats, teigia vienareikšmiai atsakyti negalįs: „Nesilaikau vienos temos ar stiliaus. Po apsilankymų M. K. Čiurlionio galerijoje fantazuoju spalvomis ir formomis. Užplūdus melancholiškoms mintims apie, deja, niekada nematytus senelius, Lietuvoje ištuštėjusius žydų miestelius, gimsta paveikslai su kaimo bakūžėmis, klajojančiais klezmeriais, auštantį rytą giedančiais gaidžiais... Mėgstu perkelti ant drobės pasakų motyvus, o Mažojo princo tematika lydi visą gyvenimą“.

Lietuvoje Jakov Katz tapyba eksponuota Kaune, Pakruojyje, Šiauliuose ir Skuode.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]