Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ (SEIMO III RŪMAI)

2022 m. liepos 12 d., pranešimas žiniasklaidai

2022 m. liepos 12 – rugpjūčio 8 dienomis Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo narės, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkės Dalios Asanavičiūtės iniciatyva eksponuojama paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“. Ši paroda Pasaulio lietuvių bendruomenės pastangomis keliauja po lietuvių bendruomenes išeivijoje. Tai paroda, kurios tema niekada neskambėjo garsiai – kaip toli nuo Tėvynės atsidūrę išeiviai kūrė savo tautos ir valstybės simbolius.

Vytis tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje reiškė maždaug tą patį. Šiandien tai Valstybės ženklas. Tai ženklas, kuris amžiais telkė mus ginti Tėvynę. Vytis Lietuvoje 50 metų buvo uždraustas, bet liko didelės vilties simbolis okupuotame krašte. Vytis – tai ženklas, kurį savo širdyse išsaugojo išeivija, tai tautinės veiklos variklis.

Šiandien jau mažai kas žino apie Amerikos Vyčius, apie seniausias lietuviškas organizacijas, apie lietuvių dainų ir šokių šventes, virš kurių plevėsavo mūsų Trispalvė. Su lietuviškais simboliais išeiviai kreipėsi į Amerikos politikus, kai reikėjo nepripažinti okupacijos, o ypač – kai reikėjo sveikinti atgimusią laisvę, kai reikėjo Lietuvą priimti į NATO.

Lietuvoje mums Vytį apgynė 1918 metų savanoriai, o iš draudimo laikų grąžino 1988 metų Sąjūdis. Išeivijoje tautos ženklo nereikėjo grąžinti. Jis buvo karo pabėgėlių gyvenimo dalis. Jis buvo iš Tėvynės ištremtos kartos viltis. Jį po Pensilvanijos šachtas ir Čikagos skerdyklas, po Bruklino gatveles ir Bostono dangoraižius, nešiojo VLIK-o aktyvistai, „Draugo“ korespondentai, „Lietuvių enciklopedijos“ autoriai, gausybės lietuviškų knygų leidėjai. Tai buvo žmonės-katalizatoriai, būrę lietuvišką veiklą, chorus, šokių ratelius.

Visos šios idėjos ir parodos autorius – bostoniškis Gintaras Karosas, gyvenimą paskyręs lietuviškai veiklai.

Gintaras Karosas ir jo draugai dar prieš 40 metų Amerikos lietuvių jaunimo sąjungos informaciniame biure, vėliau – per kompanijų „Baltic Enterprises“ ir „Baltic Associates“ informaciją, leidinius, vaizdinę produkciją, per visos Amerikos tautinius festivalius kilnojamomis parodomis bandė pasiekti jau nutautėjusius išeivius, grąžinti jiems lietuvišką dvasią ir kartu pasakoti apie Lietuvą, jos vargus okupacijoje, ko niekas iki tol plačiai nedarė.

Daug simbolikos ir literatūros anglų kalba buvo skirta Amerikos politikams. Parodai nuotraukas atsiuntė prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo bibliotekos-muziejai Kalifornijoje ir Teksase. Kai JAV vadovai viešai demonstravo lietuviškus simbolius, Baltijos kraštų likimu ėmė domėtis ir didžioji Vakarų spauda.

Pastaroji paroda daugeliui bus įdomi tuo, kad sužinos, kas iš tikrųjų kūrė tokį populiarų modernų „Vytį“, ant marškinėlių, suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai.

Paroda pirmąkart buvo pristatyta visuomenei Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Parodą ir kūrėjo darbus aukštai įvertino prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Parodą Lietuvoje matė Kauno istorinės pilies, Pasvalio krašto, Klaipėdos laikrodžių, Biržų muziejų lankytojai.

Dabar šie unikalūs dokumentai rodomi išeivijos centruose, dar kartą primenant tą didelę dvasinę paramą, kurią užsienio lietuviai teikė kraštui Maskvos okupacijos metais, o taip pat Sąjūdžio tautos budinimo laikotarpiu.

Norinčius priimti parodą ar prisidėti prie jos sklaidos kviečiame kreiptis į PLB, LB krašto valdybą, į patį Gintarą Karosą (+1 617 2694455, el.p. [email protected]). Šią parodą parėmė „Lietuvių fondas“.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]