Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seime bus paminėtos A. M. Brazausko 90-osios gimimo metinės

2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Prezidento priesaikos ceremonija 1993-02-25, Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Šių metų rugsėjo 22 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, Prezidentui, XII ir XIII Vyriausybių vadovui, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 90 metų.

Šia proga rytoj, rugsėjo 22 d., politiko atminimas 10 val. bus pagerbtas Seimo posėdyje, kur kalbas sakys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Seimo narys Gintautas Paluckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Antanas Vinkus.

13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta fotografijų paroda „Tarp dviejų epochų: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“. Parodą pristatys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas Vincas Ramutis Gudaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko patarėjas užsienio politikai Justas Vincas Paleckis ir Seimo narys Gintautas Paluckas.

Paroda Seime, Seimo kanceliarijos nuotr., aut. – J. Laurinavičius

Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas, 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose ir visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose už jį balsavo 1 mln. 200 tūkst. piliečių. 1993–1998 m. jis formavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas. A. M. Brazausko kadencijos laikotarpiu buvo pateikti prašymai priimti Lietuvos Respubliką į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis, kartu su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu Vilniuje surengta Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų konferencija „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“, o su Baltijos valstybių prezidentais 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija. Prezidentas inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymą. Likimas lėmė ir tai, kad po dešimtmečio, jau einant Ministro Pirmininko pareigas, A. M. Brazauskui teko pasirašyti ir svarbiausias naujausių laikų Lietuvos valstybės tarptautines sutartis – Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.

Istorinis A. M. Brazausko vaidmuo itin reikšmingas Lietuvos kairiųjų jėgų politiniame lauke. Jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. gruodžio mėn. nusisuko nuo Maskvos, suardydama TSKP partinį monolitą ir pasirinkdama savarankiškos Lietuvos politinės jėgos kelią. Vėlesniais metais jis svariai prisidėjo prie Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos – dviejų pagrindinių Lietuvos kairiųjų politinių jėgų – konsolidacijos į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. 2001 m. sausio 27 d. jungtiniame suvažiavime A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2007 m. gegužės 19 d. jam suteiktas LSDP garbės pirmininko vardas.

 

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima bus stebėti internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Paroda veiks iki 2022 m. spalio 10 d. Ją aplankyti galima penktadieniais, atvirų durų valandomis, kurios skelbiamos čia.

 

 

Parengė

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjas

Žydrūnas Mačiukas

Tel. (8 5) 239 6318, el. p. [email protected]

 

 

       Naujausi pakeitimai - 2022-09-21 17:27
       Monika Kutkaitytė

      Rekomenduoti
    Spausdinti