Menininko Romano Krasninkevičiaus (1926 – 1996) darbų paroda (II rūmai, įėjimas nuo upės pusės)

2022 m. lapkričio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

2022 m. lapkričio 21d. – gruodžio 5 dienomis Seimo II rūmų galerijoje (Laisvas įėjimas nuo upės pusės) Seimo narės Irenos Haase iniciatyva eksponuojama menininko Romano Krasninkevičiaus (1926 – 1996) darbų paroda. Parodos pristatymo renginys – lapkričio 23 d. 16 val.

Ypatingo talento savamokslis menininkas, kilęs iš Stulgelių kaimo (dab. Vilkaviškio r.), pasižymėjo turtinga menine raiška ir nepaprastai jautria siela. Antrojo pasaulinio karo metais blaškomas po abiejų pusių okupantų darbo stovyklas ir lagerius neprarado tikėjimo gėrio pergale prieš blogį, savo išgyvenimus liejo akvarelėse bei aprašė paslapčiomis pasiimtame mažame blonknotėlyje. Vos tik grįžusio iš nelaisvės Romano šeimą ištiko dar viena nepaprastai skaudi netektis. Stulgelių kaimas yra pasienyje, šalia Kaliningrado srities. Rusų armijos pratyboms vadovavę karininkai nelabai paisė, kur numesti bombas eilinių manevrų metu – numetė jas ant Stulgelių. Tuomet buvo subombarduota keletas sodybų, žuvo taikių gyventojų, jų tarpe ir Romano motina.

Sudėtinga ir pažymėta tragiškų gyvenimo įvykių gausos menininko būtis lėmė jam vienišiaus, tačiau ne atsiskyrėlio, gyvenimą. Nuo 1953 metų Romanas dirbo įvairiose Marijampolės (vėliau – Kapsukas) įmonėse ir piešė. Talentingą menininką pastebėjo kino teatro vadovas, pakvietė dirbti reklamų dailininku, ten pat, mažytėse pagalbinėse patalpose, leido ir apsigyventi.

Maždaug nuo tų pačių 1953 m. Romanas Krasninkevičius pradėjo dalyvauti parodose. Pirmieji darbai sukurti tušu, akvarele, guašu, anglimi. Maždaug apie 1960 m. ėmė kurti medžio ir lino raižinius, pradžioje raižė piešinio kontūrą – jį atspaudus išeidavo šviesių linijų ir tamsaus fono kūriniai. Greitai menininkas perprato raižymo techniką, ėmė raižyti, sužemindamas foną ir palikdamas pagrindinį piešinio kontūrą tamsų, tuomet kūriniai likdavo palyginti šviesūs, netrukus juos ėmė spalvinti guašu. Ankstyvieji raižiniai nedidelio formato, vėlesni – dideli, monumentalūs ir dekoratyvūs, atspindintys lietuvių vaizduojamojo meno tradicijas. Figūros apibendrintos, primityvios plastikos, pabrėžtos juoda sodria linija, nuspalvintos dusliomis spalvomis, kartais įkomponuojamos ryškesnės detalės, tekstai.

Menotyrininkė Alė Počiulpaitė, tyrinėjusi jo kūrybą, išskiria du pagrindinius Romano Krasninkevičiaus kūrybos klodus. Vienas jų – autoriaus asmeniniai išgyvenimai, susiję su gyvenimo prasmės apmąstymais, lūžiais, artimu santykiu su šeima. Autorius dažnai vaizdavo tėvus, kūriniuose vadindamas juos vardais – Ona ir Jonu, sukūrė daug siužetinių kūrinių, kurių pagrindinis veikėjas yra jis pats. Antroji kūrybos linija remiasi į žmogaus ir supančios aplinkos santykį, ryškios sąsajos su vaizduojamosios liaudies kūrybos pavyzdžiais, sukurta daug dainas, pasakas iliustruojančių kūrinių, peizažų, istorinio bei sakralinio siužeto lakštų, portretų, ekslibrisų, plakatų, koliažų.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus saugo didelę menininko kolekciją, kaupia ir papildo ją iki šiol. Saugomi įvairių kūrybos laikotarpių kūriniai – nuo pat ankstyvosios tapybos akvarele, tušu ir guašu, nespalvotos ir spalvintos grafikos iki vėliausių – sakralinių raižinių ir koliažų. Iš viso dailės fonde saugoma apie 350 grafikos lakštų ir piešinių bei apie 90 linoleumo ir medžio klišių.

Šioje ekspozicijoje pristatomi Romano Krasninkevičiaus kūriniai, sukurti 20 a. paskutiniais dešimtmečiais, įrėminti paties autoriaus.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]