Fotografijų paroda „Totorių Lukiškės“ (Vitražo galerija)
2022 m. lapkričio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
2022 m. lapkričio 22 – gruodžio 9 dienomis Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) Seimo nares Dalios Asanavičiūtės iniciatyva eksponuojama fotografijų paroda „Totorių Lukiškės“, skirta paminėti 60 metų nuo priimto sprendimo sunaikinti totorių Lukiškes. Parodos pristatymas – lapkričio 28 d. 15 val.
Eidami Lukiškių gatve net neįtariame, kad čia būta Lietuvos totorių gyvenvietės, kuri vadinosi Totorių Lukiškėmis. Sovietmečiu šis pavadinimas buvo užmirštas. Totorių Lukiškės buvo pakankamai didelės – tai teritorija nuo šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios iki pat dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo pastato. Iki šiol išliko nenugriautas vienintelis totorių namas Lukiškių gatvėje, kuriuo šiuo metu mokykla, kuri taip pat yra buvusių Totorių Lukiškių teritorijoje, šalia kalėjimo. Dabartinėje Lukiškių aikštėje XV a. ir vėliau totoriai ganė arklius. Prieš keletą metų atlikdami Lukiškių aikštės rekonstrukciją archeologai surado totoriškų strėlių antgalių ir moteriškus papuošalus.
1901 m. pradėjus statyti tuo metu patį moderniausią Rusijos imperijoje kalėjimą, buvo sunaikintos senosios Lietuvos totorių kapinės. Taip pradėtos naikinti Totorių Lukiškės. Sovietų Sąjungai okupavus kraštą 1941 m., Lukiškių kalėjime buvo kalinami keletas Lietuvos totorių visuomenės veikėjų. Vienas jų – iškilus teisininkas ir visuomenės veikėjas Olgierdas Naimanas Mirza Kričinskis, kuris buvo areštuotas ir patalpintas į Lukiškių kalėjimą 1941 m., SSSR ypatingojo pasitarimo buvo sušaudytas Gorkio kalėjime Nr.1 1942 m. Jo brolis iškilus teisininkas Leonas Naimanas Mirza Kričinskis 1939 m. areštuotas kito agresoriaus slaptosios policijos – gestapo ir tų pačių metų pabaigoje kartu su 12 tūkstančių Gdynės ir Pamario Lenkijos inteligentų sušaudytas Piasnicos miške šalia Veiherovo.
Vietovė, kuri ilgus šimtmečius buvo žinoma Totorių Lukiškių pavadinimu, šiandien nebeegzistuoja ir jeigu būtų išlikusi, būtų buvusi Vilniaus miesto centre. Totorių Lukiškėse buvo dvejos totorių kapinės, ant vienų iš jų pastatytas Lukiškių kalėjimas. Musulmonų kapinėse, kurios išliko iki XX a. antrosios pusės, tarp medžių ir antkapių stovėjo kukli medinė mečetė. Ji nuo seno buvo vienu iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės simbolių. Brutali sovietinė santvarka 1968 m. sunaikino mečetę ir kapines ir jų vietoje pastatė LTSR Mokslų Akademijos Puslaidininkių fizikos ir kitus institutus.
Čia dirbusių žmonių pasakojimai ir vilniečių prisiminimai leidžia daryti prielaidą, kad daug palaikų yra išlikusių prie buvusios Lukiškių mečetės kapinėse. Palaikai perlaidoti nebuvo, nes tuo metu Lukiškių totorių neliko. Daugelis totorių 1944 m. pasitraukė į vakarus, didelė dalis apsigyveno Lenkijoje, Gdanske ir kituose vietovėse. Gdanske Lietuvos totoriai sukūrė didelę bendruomenę, pastatė mūrinę mečetę. Kita totorių dalis dėl Krymo totorių persekiojimo bijojo pasisakyti dėl artimųjų perlaidojimo, nes galėjo būti pateikti kaltinimai ir jiems. Todėl palaikai buvo palikti likimo valiai. Vienu metu, vykdant statybos darbus, buvo atkasta daug kaulų, statybos buvo sustabdytos, kaulai surinkti, bet tolimesnis jų likimas neaiškus. Statybos tesėsi. Paminklai buvo surinkti ir išvežti į valstybines dirbtuves, kita dalis sudėta Antakalnio ir Rasų kapinių laiptuose. Prasidėjus politiniam atšilimui, buvo iškelta ši istorinė problema, Antakalnio ir Rasų kapinių laiptuose totorių paminklų nebeliko. Paminklų pakopos buvo išimtos, kur jos prapuolė, nėra žinių.
2022 metų kovo 11 d. buvusio Vilniaus Lukiškių kalėjimo išorinės sienos (Lukiškių skg. 6) atidengta atminimo lenta, kuri skelbia: „Šioje vietoje buvo Lietuvos totorių kapinės, kurios 1901–1902 m. statant Lukiškių kalėjimą caro valdžios sprendimu sunaikintos. Nuo 1940 m. čia buvo kalinamas iškilus Lietuvos totorių visuomenės veikėjas, teisininkas Olgierdas Naimanas Mirza Kričinskis. SSSR NKVD sprendimu išsiųstas į Gorkio kalėjimą Nr. 1. 1942-06-01 sušaudytas“. Atminimo lentos pagaminimą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Daugiau informacijos:
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]
Asta Markevičienė



Numatomos transliacijos









