Seime – dr. Kristinos Burinskaitės knygos „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ pristatymas

2022 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai 

Gruodžio 7 d., trečiadienį, 17 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija  bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru rengia dr. Kristinos Burinskaitės knygos „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ pristatymą.

Istoriografijoje nemažai dėmesio skiriama agentams, bet jie tyrinėjami per jų padarytos žalos prizmę ir mažai žinomi kaip KGB veiklos instrumentai. K. Burinskaitė stengiasi nuimti tam tikrą paslapties šydą nuo agentų ir parodyti KGB dokumentuose esančią realybę, koks agentas turėtų būti, kokia konkreti jo veikla ar padaryta žala, ką iš viso gana sudėtinga įvertinti, kas skiriasi nuo tikros situacijos, kuri nebuvo tokia dramatiška ir intriguojanti, kaip atrodė iš pradžių. Taip pat būtina pabrėžti, kad kiekvieno agento istorija yra unikali, tad negalima visus vertinti vienodai.

Tyrinėjant KGB veiklą, agentų temos išvengti sudėtinga. Ne visi dokumentai yra išlikę, todėl labai sunku kalbėti ypač apie verbavimo mechanizmą. Šią spragą šiek tiek kompensuoja prisipažinusių agentų pasakojimai. Tad belieka remiantis KGB dokumentais bandyti atskleisti agentų socialinį portretą, statistinius duomenis ir kokią vietą jie vaidina, įgyvendinant KGB  užduotis.

Pasak istorikės K. Burinskaitės, imtis KGB agentų temos buvo nedrąsu, nes jie visuomenėje demonizuojami ir mitologizuojami. Informacija apie asmenų ryšius su  KGB sukelia didžiulį ažiotažą, kontraversiškus vertinimus, už kurių nesimato noro suprasti, kas yra agentas, tačiau moksliniai tyrimai, viešinami dokumentai padeda traktuoti agentų veiklą: ar pats sutikimo bendradarbiauti faktas, ar konkreti agento veikla yra esminis momentas. Kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse bandoma įvairiapusiškiau juos vertinti ir pažinti, nes tai leidžia daryti ir likę archyvai. Jie įvardijami ne tik kaip prasikaltę, bet ir kaip represinių struktūrų aukos. Žmogus, turintis tam tikrą socialinį statusą, galėjo būti užverbuotas ir tai buvo tarsi priimtinas dalykas.

Knyga  yra skirta ne tik istorikams profesionalams, bet ji gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, antropologams, sociologams bei  populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams. Renginyje, kurį moderuos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, dalyvaus knygos autorė dr. Kristina Burinskaitė, dr. Arvydas Anušauskas, dr. Darius Juodis, Bernadeta Mališkaitė SJE, Teresė Birutė Burauskaitė.

Knygos pristatymas bus transliuojamas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė

Seimo narė Paulė Kuzmickienė, tel. (8 5) 239 6657