Tautinių juostų ir tekstilės paroda „Spalvų dermė Lietuvos raštuose“

2022 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 13 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje bus atverta Daivos ir Arūno Dudėnų asmeninės kolekcijos paroda „Spalvų dermė Lietuvos raštuose“. Paroda eksponuojama 2022 m. gruodžio 12–19 dienomis Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva ir skiriama besibaigiantiems 2022-iesiems – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko šimtmečio metams.

Kretingos rajone Darbėnuose gyvenantys tekstilininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai kone prieš 10-metį pradėję kolekcionuoti senovines austas juostas ir rankšluosčius tapo Lietuvos rekordininkais. Tai 2020 metais sausio 18 dieną patvirtino agentūra „Factum“ įkurta prie Lietuvos kultūros fondo.

Daivos ir Arūno Dudėnų tautinių juostų, rankšluosčių, lovatiesių kolekcijoje – kone 2000 eksponatų. Dauguma jų pirktos, aptiktos sendaikčiuose, dovanotos. Seniausi audiniai jau skaičiuoja trečią šimtmetį. Tautinių juostų ir rankšluosčių kolekcija įspūdinga ne tik kiekiu, bet ir šalies bei šeimų istorijomis, kurias edukacinių užsiėmimų metu pasakoja Daiva ir Arūnas Dudėnai.

Ši kolekcija 2019 metais buvo pristatyta Darbėnų gimnazijoje, 2020 metais Kaune, Palangoje, Kretingos muziejuje ir kt.

Šiandien audinius audžia tradiciniai amatininkai, tautodailininkai.

Rinktinės juostos, pradėtos austi nuo XIII a., paplitusios visoje Lietuvoje. Juostų estetinis vaizdas, paskirtis, tradicijos ir pritaikymas kasdieniniame gyvenime buvo glaudžiai persipynę. Jos buvo naudojamos kaip drabužių dalys, raiščiai, papuošalai. Juostos nuo seno laikomos laimės, padėkos, prieraišumo simboliu. Jaunamartė juostomis išsipirkdavo sau kelią į „svetimą“ šalį. Važiuodama į vyro namus juostas rišdavo ant pakelės medžių, kryžiaus. Gražiausia juosta kūma vystydavo vežamą krikštyti kūdikį. Ja palydėdavo ir į kapus.                                

Reikšmingą vietą žmonių gyvenime užėmė rankšluosčiai, kabinami išraižytose rankšluostinėse. Jie puošdavo pirkias ir seklyčias.

Lietuvoje iki XIX amžiaus daugiausia buvo naudojami namų darbo rankšluosčiai, kiek vėliau pradėjo plisti ir fabrikiniai. Nuo seno rankšluosčiai buvo audžiami iš balintų lininių siūlų. Rankšluosčių raštai – įvairūs langeliai, stulpeliai, dryželiai, galai dažniausiai buvo užaudžiami raudonais žičkais.

Be tiesioginės paskirties, rankšluosčiai turėjo apeiginę reikšmę: buvo naudojami per vestuves, laidotuves. Ši tradicija yra išlikusi iki XXI amžiaus pradžios. XXI amžiaus pabaigoje namų darbo rankšluosčiai tapo retenybe.

Be juostų ir rankšluosčių parodoje galima pamatyti ir senovines lovatieses, kitaip dar žinomas kaip divonai, šis lobynas neretai puošdavo lovas. Šiandien ši dekoro priemonė nyksta ir vis rečiau galime ją pamatyti svečių namuose. Lovatiesės taip pat buvo audžiamos įvairiais raštais, kurie išskirdavo savąjį kraštą.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]