Seime vyks renginiai, skirti pagerbti 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo narius, kurie okupacinės valdžios buvo represuoti

2023 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai
 

Gegužės 15 d., pirmadienį, 12 val. Seimo Vitražo galerijoje (I rūmai) vyks parodos „Lietuvos Nepriklausomybės netenkant: represuoti 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai“ pristatymas. Paroda tęsia gegužės 15-ajai – Steigiamojo Seimo susirinkimo dienai dedikuotų pasakojimų ciklą. Renginyje dalyvaus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, parodos kuratorė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėja, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.

Po parodos pristatymo, 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos Nepriklausomybės netenkant: Represuoti 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai“. Įžanginį žodį tars Seimo Pirmininko pavaduotojas dr. Paulius Saudargas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ihoris Huzas (Ihor Huz). Diskusijos metu pranešimus skaitys dr. V. Akmenytė-Ruzgienė, Ramunė Driaučiūnaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus), dr. Audronė Veilentienė (Kauno technologijos universitetas), dr. Ilona Strumickienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Diskusijos programa

Šių metų parodos temą padiktavo 2022 m. gegužės 24 d. Seimo priimta rezoliucija, raginanti, be kitų, prisiminti ir minėti šias 2023-ųjų sukaktis: paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metį, Vilniaus geto likvidavimo 80-metį, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) įsteigimo 80-metį, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metį. Visas šias atmintinas intencijas apibendrina pasakojimas apie represijas patyrusius Lietuvos Respublikos piliečius, tarp jų – buvusius parlamentarus. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia ėmė naikinti Lietuvos Respublikos institucijas, visuomenines organizacijas, tuo metu didžioji dalis buvusių Seimo narių liko tėvynėje, dalis jų buvo suimti, kalinti, kankinti, sušaudyti jau pirmaisiais okupacijos metais. Buvusius Seimo narius, ypač žydų tautybės, 1941–1944 metais persekiojo okupacinė nacistinės Vokietijos valdžia – dalis žuvo Holokausto metu, likviduojant getus, dalis buvo įkalinti koncentracijos stovyklose Vokietijoje. Tarp buvusių Seimo narių yra žydų gelbėtojų. Dauguma Vakaruose atsidūrusių buvusių Lietuvos parlamentarų iš Lietuvos pasitraukė būtent 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai. Buvę Seimo nariai paliko pėdsaką Lietuvos laisvės byloje, dalyvavo lietuvių organizacijų – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), kurio vadovybę sudarė, taip pat Amerikos lietuvių tarybos (ALT) ir kitų organizacijų veikloje, 1953–1954 metais liudijo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso sudarytam senatoriaus Čarlzo J. Kersteno (Charles J. Kersten) komitetui, tyrusiam Baltijos valstybių okupaciją.

Renginys bus transliuojamas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja

Angonita Rupšytė,  (8 5)  239 6119, el. p. [email protected]