Laimos Kiškienės juodosios keramikos darbų paroda „Laiškai protėviams“ (Seimo III rūmai)

2023 m. spalio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Spalio 10–24 dienomis Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo narės Guodos Burokienės iniciatyva eksponuojama Laimos Kiškienės juodosios keramikos darbų paroda „Laiškai protėviams“.

Laima Kiškienė – keramikė tautodailininkė, dailės mokytoja metodininkė, edukatorė, amatų rezidencijos ,,Savos erdvės“ įkūrėja.

Šioje parodoje eksponuojami juodosios keramikos dirbiniai ir nuotraukos, iliustruojančios raugo keramiką ir kitą kūrybą. Fotografijų autoriai – Karina Ikasalaitė ir Santa Katkutė.

Tai keramikės padėka protėviams, atradusiems įvairius keramikos degimo būdus, išgryninusiems formas, perdavusiems mums savo Pasaulio sampratą ornamentų raštais. Tuo pačiu – tai kvietimas matyti, skaityti, žavėtis ir tęsti mūsų senosios keramikos tradicijas.

Darbai lipdyti virveliniu būdu, degti juodosios ir raugo keramikos malkinėse krosnyse.

Juodoji keramika – pati seniausia keramikos rūšis Europoje, gyvuojanti tūkstančius metų. Dirbiniai formuojami iš raudono molio, degami žemės duobėje įrengtoje krosnyje. Pasiekus 1000 laipsnių temperatūrą, į krosnį metamos smalingos malkos, krosnis sandariai uždaroma. Į nuo karščio išsiplėtusią molio šukę įsismelkia juodi dūmai, redukuojasi molio sudėtyje esantis geležies oksidas. Indo sudėtyje vyrauja metalinė geležis. Keramika tampa juoda. Dėl savo skambėjimo ir blizgesio, nuo seno taip degti indai vadinami geležiniais.

Raugo keramika – pati seniausia ikiglazūrinė keramikos rūšis, būdinga Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir kitoms šalims, dar vadinama baltiškuoju raku. Iki 1000 laipsnių įkaitinti dirbiniai merkiami į duonos raugą. Prikepdamas raugas numargina dirbinį rudais raštais ir užsandarina molio šukės poras, dėl ko indas tampa nepralaidus skysčiui. Seniau šiems dirbiniams Lietuvoje buvo naudojamas raudonas molis, todėl raugo raštai būdavo ne tokie ryškūs. Šių dienų keramikai, siekdami išraiškingumo, naudoja baltą, atvežtinį molį.

Laima Kiškienė sako: „Atspirties taškas kūryboje man yra mūsų protėvių pasaulėvaizdis, perteiktas ir išlikęs iki mūsų dienų taikomosios dailės ornamentikoje ir formose. Kuriu iš šiaudų, siūlų, vaško, stiklo, bet labiausiai žaviuosi keramika. Todėl, kad būtent iš keramikos šukių nustatoma žmonijos istorija. Molis – universali medžiaga. Jis naudojamas ir architektūroje, ir pramonėje, iš jo kuriamos skulptūros, indai, papuošalai. Dievas žmogų irgi nulipdė iš molio. Tad ar verta stebėtis, kad molis pavergia ir suaugusių, ir vaikų širdis“.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]