JT ataskaita beda pirštu į dar vieną šalies spragą: smurto aukos lieka neišgirstos

2023 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuva susiduria su plačiu smurto artimoje aplinkoje paplitimu ir su teisiniais, politiniais bei vyraujančio požiūrio sunkumais jį eliminuojant. Lietuvai nepavyksta ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo, o gyventojų apklausos rodo, kad visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kaltinantys auką.

2023 m. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto orderiui, per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje išduoti 5 468 orderiai – šie skaičiai rodo, jog smurto artimoje aplinkoje tikrai netrūksta. Daugėjant tarptautinių santuokų ir ištuokų, Lietuvoje aštrėja vaikų globos klausimai, tampantys tarptautiniais. Anot Seimo Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės, netikėjimas smurto aukomis turi baigtis, valstybė pirmiausia turi tikėti auka ir ją ginti, o auka turi galėti pasikliauti valstybe.

„Institucijų polinkis atmesti ar nepakankamai įsigilinti į galimus smurto atvejus, ypač kai tokie faktai teikiami skyrybų bylose, yra tiek Lietuvos, tiek tarptautinė problema. Moterys migrantės ir jų vaikai yra dar labiau pažeidžiama grupė smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu, taip yra ir dėl paslaugų trūkumo apskritai, ir dėl jų pritaikymo užsieniečiams, ir dėl spragų tarptautinėje teisėje. Prieš beveik penkiasdešimt metų surašyta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo numatė išimtis vaikų apsaugai, tačiau neatsižvelgė į nuo smurto su vaikais bėgančios mamos (dažniausiai tai yra motinos) apsaugą.

Yra ir daugiau spragų – itin stipriai į teisę įsiskverbęs principas užtikrinti vaikui bendravimą su abiem tėvais lemia institucijų aklumą smurtui. Pavyzdžiui, su smurto aukomis dirbančios organizacijos įvardija net seksualinio smurto prieš vaiką atvejus, kai vaikas ir toliau buvo verčiamas bendrauti su smurtautoju. Situaciją dar labiau apsunkinti bando įvairūs pseudomokslo judėjimai, kišantys išgalvotas „tėvo atstūmimo“ sąvokas, kurie agresyviai skverbiasi į šalių teisę. Tokiu atveju nesvarbu, kaip aiškiai vaikas artikuliuotų nenorą matyti smurtautojo, jo pozicija tampa nieko verta, nes jis neva „nuteiktas“, – sako M. Danielė.

Šį pavasarį pasirodė Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris ir mergaites klausimais Rym Alseilem (Reem Alsalem) ataskaita „Vaikų globa, smurtas prieš moteris ir vaikus“. Ataskaitoje R. Alsalem, kartu su kitais nepriklausomų ekspertų, skirtų kovai su diskriminacija ir smurtu prieš moteris, platformos nariais, išreiškė susirūpinimą dėl įvairiose šalyse stebimos teismų tendencijos neatsižvelgti į smurto artimoje aplinkoje faktus, ypač moterų ir vaikų pareiškimus ir liudijimus, kai priimami sprendimai dėl vaikų globos.

„Ataskaitoje keliamas ir tarptautinės teisės atitikimas kovai su smurtu prieš moteris ir mergaites. Atkreipiamas dėmesys, kad Konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų neminimas smurtas artimoje aplinkoje, nėra punktų apie smurtą patiriančių moterų, motinų apsaugą, todėl tai lemia nuo smurto bėgančių ir valstybių sienas kertančių motinų pažeidžiamumą tarptautinėse bylose, paverčiant jas „pagrobėjomis“.

Fizinis, seksualinis smurtas, partnerio kontrolė, teismų sistemų polinkis ignoruoti moterų ir vaikų pareiškimus apie patirtą smurtą, taip pat minėtasis pseudomokslų skverbimasis į šalių teisę yra ataskaitoje nagrinėjami klausimai, kurie aktualūs ir Lietuvai, todėl labai džiaugiuosi, kad Reem Alsalem sutiko atvykti bei išsamiai ataskaitą pristatyti Lietuvoje“, – teigia Seimo narė M. Danielė.

Norėdama plačiau apžvelgti susidariusią situaciją bei padėtį šalyje, lapkričio 10 d., penktadienį, 10 val. Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) Seimo narė M. Danielė organizuoja tarptautinę konferenciją „Tarptautinės kovos dėl vaikų globos ir smurtas prieš moteris: kas veikia, kas ne, ir ką būtina keisti?“.

Konferencijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos metu, kaip jau minėta, Jungtinių Tautų ekspertė R. Alsalem išsamiai pristatys birželį pasirodžiusią ataskaitą, o Lietuvos teismų, Valstybinė vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei moterų teises atstovaujančios organizacijos turės galimybę aptarti problemų aktualumą Lietuvai ir galimus teisinius, institucinius bei politinius sprendimus. Konferencijoje patirtimis taip pat dalinsis moterys, nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje bei susidūrusios su tarptautinės teisės dėl vaikų globos spragomis.

Programa

Konferencija bus transliuojama tiesiogiai Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Konferencijos tęsinys – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur vyks Dianos Marios Olsson dokumentinio filmo „First Class Citizen“ (liet. „Mėlynasis kraujas“) peržiūra ir diskusija „Smurtą patyrusių asmenų patirtys ir kaip jį atpažinti“. Filmas kelia socialiai jautrius klausimus apie smurtą šeimoje, migraciją, vaikų apsaugą. Gvildenama tema neabejotinai paliečia ir Lietuvos moteris.

Daugiau informacijos:

Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė, tel. 8 638 61 646, el. p. [email protected]