Paroda „Pietų Lietuvos partizanai. Pasienio sritis“ (II rūmai)

2024 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 11 25 dienomis Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. nuo A. Tumėno gatvės pusės) eksponuojama paroda „Pietų Lietuvos partizanai. Pasienio sritis“, skirta Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Paroda atskleidžia Pietų Lietuvos partizanų srities kovas prieš sovietinę okupaciją. Į šias kovas įsiliejo ir Leipalingio progimnazijos mokytojai bei vyresnių klasių mokiniai, tapdami Lietuvos Laisvės Armijos nariais. 

Partizanų ryšininkė, mokinė Julija Geležauskaitė-Vaidilutė buvo suimta namuose, besiuvanti partizanams trispalvės antsiuvus ir žiauriai kankinama Merkinėje. Progimnazijos mokinys Bronius Balčius 1946 m. įstojo į Dainavos apygardos partizanų būrį. Po priesaikos jam buvo suteiktas „Armino“ slapyvardis. Jį mena Julijai Geležauskaitei-Vaidilutei rašytas laiškas likus kelios dienos iki žūties, 1948 m. vasario 21 d. 

Vyresniosios kartos leipalingiečiai mena garsiąją Juliaus-Antano Vaškevičiaus, švelniai Vaškevičiuku vadinamo, bylą. Praėjus keliomis dienoms po plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties Leipalingyje, tų pačių metų liepos 8 d. Vykdomojo komiteto pastate nuaidėjo šūvis. Buvo nušautas partorgas. Tada visas miestelis „ūžė“, nes viešas teismas buvo surengtas gimnazijos patalpose. Gal tikėjosi jaunų žmonių palaikymo, tačiau gavosi atvirkščiai. Jo paskutinis žodis okupantams nebuvo palankus: „Nušoviau partorgą todėl, kad jis buvo Lietuvos priešas. Jeigu liksiu gyvas (kreipėsi į teismą), tai jus, o ir kitus tautos išdavikus teisiu tik mirties bausme“. 

Praėjus 77 metams nuo Pietų Lietuvos srities partizanų vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties, jo palaikai buvo rasti NKVD-MVD-MGB Leipalingio poskyrio būstinės kieme.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre įsteigto Paieškų ir identifikavimo skyriaus veikla davė akivaizdžių rezultatų. Identifikuoti ir kitų kovotojų palaikai: Šarūno rinktinės Vytenio grupės vado Petro Vilkelio-Vaidoto, Barzduko, Labučio, Juozo Barkausko-Vėjūno ir kitų dvidešimties kovotojų palaikai. 

Tauro apygardos 4-oji kuopa, vadovaujama Adolfo Valentos-Ožio ir veikusi Kalvarijos – Sangrūdos pasienio su Lenkija teritorijoje ne kartą perėjo sieną po mūšio su stribų būriais norėdami apsisaugoti. Į juos kreipdavosi ir žmonės, norėdami saugiai pereiti sieną keliaudami į Lenkiją. Suteiktas saugumas ir darbo profesionalumas kėlė būrio autoritetą. Kaip veikė šis būrys, svarbiausi jo veiklos akcentai atsispindi parodoje eksponuojamuose dokumentuose ir nuotraukose. 

Dainavos apygardos vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui išvykus į 1949 m. vasario 16-osios partizanų suvažiavimą, jį pavadavo Benediktas Labenskas (Labėnas). Pakankamai neilgo, bet tikrai spalvingo gyvenimo biografijoje ryškiu akcentu iškyla poezijos žodis. Būtų buvęs puikus poetas, jeigu miegančiam nebūtų paleista išdaviko kulka.

Parodos rengėjai: Druskininkų savivaldybės Leipalingio progimnazijos A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Partneriai: Kultūros vertybių globos taryba, Alytaus kraštotyros muziejus.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (0 5) 209 6202, el. p. [email protected]