Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo vykdymo koordinavimo ir kontrolės
(Vykdydama parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija lapkričio 10 d. posėdyje domėjosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio taikymo ypatumais. Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad „sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka.“, todėl Komisija aiškinosi ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka veiksmingai užtikrina, kad būtų laikomasi pagrindinių kriminalinės žvalgybos principų, ir ar efektyviai vykdoma kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolė. Be to, Komisija domėjosi, ar buvo atvejų, kai vykdant kriminalinės žvalgybos kontrolę buvo nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, ir kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalėjo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus. Susitikusi su Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovais, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai, Komisija nustatė, kad taikant šį straipsnį jokių išlygų nėra ir koordinavimo bei kontrolės instrumentai taikomi taip pat, kaip ir visai kriminalinei žvalgybai. Griežtai laikomasi visų nustatytų procedūrų todėl ir skundų, dėl galimai pažeistų žmogaus teisių vykdant kriminalinę žvalgybą, gaunama itin mažai. Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad Komisija ir toliau domėsis ar kriminalinės žvalgybos kontrolė yra pakankamai efektyvi, o artimiausiuose posėdžiuose susitiks su kitų Kriminalinės žvalgybos subjektų vadovais, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai.)

Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2020 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą.
(Komisija nustatė, kad 2020 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomos 3369 asmenims, o 2019 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 3849 asmenims. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. Mažėjimo tendenciją prokurorai aiškina šalyje mažėjančiu nusikalstamumo lygiu. Tokia mažėjimo tendencija buvo stebima jau anksčiau: 2016 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai 5150 asmenims, 2017 m. – 4658 asmenims, 2018 m. – 4348 asmenims, o analizuojant ilgesnį, 2012–2020 m. laikotarpį, matoma, kad asmenų, kuriems buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo net 53 procentais.)