Pagerbti Lietuvos šviesuoliai

2018 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 30 d. Panevėžyje Juozo Miltinio dramos teatre laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. Laureatus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė).

            2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Julius Beinortas (visuomenininkas).

„Ryški Panevėžio krašto kultūros ir politikos asmenybė, gūdžiais sovietmečio laikais – nuo 1963 m. pradėjęs aktyvią veiklą tuomet rezistenciniame Lietuvos žygeivių judėjime. Anot paties laureato, „ėjome širdyse gaivindami tikrą meilę kiekvienai Tėvynės Lietuvos pėdai“. Nepaisant KGB spaudimo, pilietiškai kraštotyrinės ir patriotinės žygeivystės veiklai J. Beinortas telkė jaunimą, taip išaugino nemažą būrį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinės grupės narių, pats buvo vienas iš pagrindinių Sąjūdžio Panevėžyje kūrėjų. Parlamentinę veiklą pradėjo 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio Seime, vėliau – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, Seimo narys iki 2000 m. 14 metų Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narys. Žygeivis, sąjūdininkas, parlamentaras – tiesiog sąžiningai Lietuvai tarnaujantis žmogus“.

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė (etninių kultūrų specialistė).

„Etninių kultūrų specialistė, lietuvių tautinės tapatybės puoselėtoja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje, garsaus poeto žemininko Kazio Bradūno kūrybinio palikimo saugotoja ir skleidėja. Išeivijoje gimusi, augusi ir gyvenusi E. Bradūnaitė tapo nepailstama lietuvybės puoselėtoja ne tik emigracijoje, bet ir mūsų krašte: nuolatiniai susitikimai Lietuvos mokyklose, universitetuose, bibliotekose, kaimo bendruomenėse, folkloro šventėse, tautodailės parodose, rūpestis jaunųjų ateitininkų krikščioniškų vertybių išlaikymu. O kur dar pilietinių nepaklusnumo akcijų dėl Lietuvos laisvės, lietuvių intelektualų susitikimų su JAV valdžios atstovais senate ir kongrese organizavimas! Tai vis ponios Elenos rūpestis  vardan tos... Toli nuo Lietuvos gyvenusi, bet visa savo esybe į Lietuvą atsigręžusi“.

Romas Kaunietis (kraštotyrininkas).

„Kraštotyrininkas, sovietmečio disidentas, pilietinės visuomenės stiprintojas, savo gyvenimą pašventęs Lietuvos laisvės kovų atminties įamžinimui. Nuo 1965 metų pradėjęs rinkti pokario partizanų, ryšininkų, rėmėjų prisiminimus, R. Kaunietis padarė daugiau kaip 556 valandų garso įrašų, kurių galėtum nepertraukiamai klausytis 23 paras. Tai gyvas tautos pokario istorijos balsas, nuo 2010 m. saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Paties R. Kauniečio jėgomis ir lėšomis išleista 12 didžiulių knygų, į kurias sudėta daugiau kaip 870 laisvės kovotojų prisiminimų. Tai unikalus naujausių laikų Lietuvos istorijos šaltinis, sukauptas ir sudėtingomis sovietmečio sąlygomis išsaugotas vieno žmogaus. „Užrašinėti šių žmonių prisiminimus jaučiau tiesiog šventą pareigą, o ypač tiems, kurie savo galveles paguldė už mūsų laisvę. Aš kartais pagalvoju, kad tą užduotį man patikėjo kažkas iš aukščiau“, – sako knygų autorius. Tai titaniškų užmojų ir titaniško darbštumo vyras“.

Algirdas Svidinskas (etnografas).

„Etninės kultūros puoselėtojas, vienas iš folkloro sąjūdžio pradininkų Aukštaitijoje, ilgametis Kauno rajono kultūros darbuotojas, kuris prigimtinę tarmę iškėlė iki aukštosios kūrybinės versmės išsiskleidimo. Įsteigęs Rytų aukštaičių sambūrį, tarmiškos kūrybos klubą „Žalia žolė“, 10 metų rengęs respublikinį tarmiškos kūrybos konkursą, inicijavęs 2013 metus paskelbti Tarmių metais. O kur dar autorinė Algio kūryba, dainuojamosios poezijos festivaliai, rūpestis Sartų žiemos žirgų lenktynių atgaivinimu ar Lietuvos vyrų etnokultūrine raiška! Ir A. Svidinsko nemaža nuopelno yra,  Kauno rajonas tapo vienu iš pavyzdingiausiu etnokultūrinės veiklos srityje. Tai kūrėjas, dainininkas  ir atlikėjas, skleidžiantis jautrią ir rūpestingą rytų aukštaičio dvasią“.

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Rūta Elijošaitytė-Kaikarė (literatūrinių projektų kuratorė ir mecenatė).

„Literatūrai tarnaujantis, kultūrai įsipareigojęs žmogus. Įkūrusi Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociaciją, vadovaujanti Poetinio Druskininkų rudens festivaliui bei tarptautiniam literatūros forumui Šiaurės vasara, projektų vaikams ir jaunimui „Augu skaitydamas“, „Su knyga“, „Knyg(i)ų mūšiai“ sumanytoja ir vykdytoja. Visiems matomas Rūtos darbas – lietuvių rašytojų citatos viešose Vilniaus vietose – ant grindinio, pastato, krantinėje, – plačiai atveriančios literatūrą visuomenei. Rūtos kultūrinė veikla  visuomet nukreipta į kitą, idant jis galėtų tobulėti, kilti ir augti. Tai prasmingai susisieja su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo nuostatomis. Tai plataus kultūros lauko bitė darbštuolė“.

Ruslanas Linevas (verslininkas).

„Savo atjautą ir širdies dosnumą paskyręs Kėdainiams – miestui, kuriame gyvena. Čia jis organizuoja talkas, sodina medžius, valo upes, įžuvina tvenkinius, organizuoja dviračių žygius neįgaliesiems, remia vargingai gyvenančias šeimas, be tėvų globos likusius vaikus, telkia miesto bendruomenę, organizuoja renginius. Ir visa tai Ruslanas daro neatlygintinai, su didžiausiu džiaugsmu ir atsakingumu už savo artimą. Filantropija, anot Bitės, išgelbės pasaulį. Tai ir daro jis – pasaulį gelbėti pradeda nuo artimo meilės“.

Karolina Masiulytė-Paliulienė (kultūros veikėja).

„Aktorė, Prancūzijos ir Lietuvos visuomenės veikėja, filantropė, garsaus knygnešio ir pirmojo lietuviško knygyno įkūrėjo Juozo Masiulio vaikaitė, tęsianti garbingas šeimos tradicijas. Parvykusi į Lietuvą, į Panevėžį, Karolina iš karto tapo šviesos, tarpusavio susikalbėjimo, tikrojo bendruomeniškumo ir pasiaukojimo bendrajam visuomenės gėriui nešėja, padovanojusi miestui maestro Juozo Miltinio laiškus, mecenuojanti jaunuosius talentus ir knygų leidybą, į prancūzų kalbą išvertusi Kristijono Donelaičio „Metus“, skleidžianti lietuvišką kultūrą Prancūzijoje ir prancūzišką – Lietuvoje. Ji – Prancūzijos garbės legiono ordino kavalierė“.

Justinas Stonys (senovinės technikos muziejaus įkūrėjas).

 „Profesorius, gamtos filosofijos mokslų daktaras, išradėjas, Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose įkūrėjas. Baigęs akademinę veiklą, profesorius grįžo į gimtinę ir plačiai atvėrė savo namų duris: jo sodyboje eksponuojama bene didžiausia Baltijos šalyse senovinės technikos ekspozicija, turinti per 23 tūkstančius eksponatų! Visus šiuos eksponatus profesorius sukaupė savo pastangomis ir lėšomis. Profesorius muziejuje atlieka ir mokslo tiriamąjį darbą: skelbia straipsnius tarptautiniuose mokslo žurnaluose, skaito pranešimus konferencijose. Ponas Justinas yra užregistravęs 183 išradybinius pasiūlymus! Tačiau didžiausia profesoriaus siekiamybė – perduoti sukauptą paveldą jaunimui, užkrėsti jį meile savo kraštui, įkvėpti kūrybine ir išradybine veikla. Jis – technikos istorijos mokslininkas, kolekcininkas ir mecenatas“.

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Daiva  Nakrošienė (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skyriaus vedėja).

„Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos bibliotekininkė, 30-tus metus savanoriaujanti Lietuvos Europos skautų organizacijoje. Dar 1988-aisiais įsijungusi į skautų organizaciją Daiva ėmėsi organizuoti skautiškas jaunimo stovyklas ir žygius, šeimų stovyklas, rengti „Vilties bėgimo“ maratoną, rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai, burti Bachmano dvaro bendruomenę ir organizuoti jos veiklą. Ievos Simonaitytės bibliotekai savanoriškai talkininkauti Daiva prikvietė daugiau kaip 60 įmonių ir organizacijų, pati išugdė per 160 savanorių ir 30 skautų vadų, taip pat savanoriškai dirbančių su jaunimu. Kūrybingoje visuomeninėje veikloje telkiant žmones be atlygio tarnauti kitiems Daiva mato didžiulę prasmę. Tai nepralenkiamas visuomeninės ir kultūrinės savanorystės pavyzdys“.

Algimantas Stalilionis (kraštotyrininkas).

„Kraštotyrininkas, visuomenininkas, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių ir pokario laisvės kovotojų atminimo saugotojas. Dar Sąjūdžio priešaušryje įsitraukęs į žygeivių judėjimą, Algimantas ėmė rūpintis 1863 metų sukilėlių, knygnešių, savanorių ir partizanų atminimo įamžinimu – jo rūpesčiu ir lėšomis, pasitelkus bendraminčius ir savanorius, pastatyta apie 20 paminklų Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, įrengta Pušaloto valsčiaus savanorių paminklinė lenta, kartu su profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi parengta ir išleista solidi knyga apie Pumpėnų valsčiaus savanorius, renkama medžiaga knygoms apie Joniškėlio ir Pušaloto valsčių savanorius. Jis – savanoriškai gyvenimą paskyręs už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiųjų  atminimo įamžinimui“.

Lina Šimkevičienė (Kelmės „Kražantės“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja).

„Mokytoja, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorė. Mokytoja Lina nuo mažumės matė mamą, tarnaujančią maltiečių ordinui ir pasekė jos pėdomis – Kelmėje įkūrė Jaunųjų maltiečių grupę. Jaunuosius kelmiškius Lina moko veiklios artimo meilės: įkuria du Maltiečių vaikų dienos centrus, organizuoja Gerumo akcijų maratoną, verda ir dalina Maltiečių sriubą, kartu su vaikais lanko vienišus  senjorus, vaikus globos namuose, nepasiturinčias šeimas, mezga kojines Liolių senelių namų gyventojams ir Kelmės slaugos ligoninės senoliams. Visa tai taip panašu į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės darbus! „Nieko nedarau ypatingo, tiesiog dirbu mėgiamą darbą, tęsiu šeimos tradicijas ir labai myliu vaikus“, – sako mokytoja. Tai artimo meilės Mokytoja“.

Teresė Ūksienė (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė).

„Mokytoja, poetė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė. Trumpai apibūdinti mokytojos įspūdingos biografijos ir nuveiktų darbų neįmanoma. Pokario rezistencijos dalyvė, kalėjusi Archangelsko ir Permės lageriuose, vėliau pati subūrusi aktyvią politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, kuri Šilalės rajone pastatė per 80 paminklų laisvės kovų dalyviams, surinko partizanų rankraščius, laiškus, nuotraukas ir kartu su talkininkais išleido 6 laisvės kovotojų atsiminimų knygas „Erškėčių keliu“. Pati būdama poetė T. Ūksienė surado ir pristatė skaitytojams partizanų poetų Irenos Petkutės-Neringos, Mečislovo Dargužo-Aro, Vytauto Liatuko-Keleivio, Stefos Grikšaitės-Kranauskienės kūrybą. Už ilgametį neatlygintiną darbą Teresė Ūksienė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Tai istorinės ir gyvenimo tiesos  Mokytoja“.

 už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Jūratė Katinaitė (LRT radijo vyresnioji muzikos redaktorė).

„Muzikologė, radijo laidų kūrėja ir vedėja, aktyvi visuomenininkė. Daugiau kaip 20 metų dirbdama LRT radijo muzikos redakcijoje Jūratė rūpinasi lietuvių kompozitorių ir atlikėjų meno sklaida užsienio nacionalinių transliuotojų eteryje, apdovanota UNESCO Picasso-Miro medaliu už lietuvių muzikos sklaidą. Kurdama laidas „Muzikinis vidudienis“, „Muzikinis pastišas“, „Pakeliui su klasika“, „Šio amžiaus muzika“ ir kt., pristato pasaulio klasikinę ir šiuolaikinę muziką Lietuvos klausytojui. Vadovaudama Kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijai Jūratė rengia tarptautines muzikologų konferencijas, organizuoja lietuviškos muzikos pristatymus forume „Tarptautinė kompozitorių tribūna“. Ji profesionaliai atveria Lietuvos muziką pasauliui ir pasaulio muziką Lietuvai“.

Jolanta Kryževičienė (LRT kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė).

„Žurnalistė, Nacionalinio radijo ir televizijos kultūros laidų redaktorė, kurios balsas 16 metų sklido radijo eterio bangomis žadindamas tautos kultūrinę savimonę, o dabar televizijos kultūros kanale jautriai, su atida ir pagarba aiškinasi, kas gi iš tiesų rūpi šiandienos Lietuvos kūrėjams, menininkams, mokslininkams. Jolanta pristato kultūros veiksmą kaip gilesnį visuomenėje vykstantį procesą, parodo jį iš įvairių pusių, taip ugdydama kritinį mąstymą. J. Kryževičienės  medijose kuriama publicistika yra atsvara banalioms televizijos programoms, brandina kultūrinį visuomenės sąmoningumą. Tai jautri analitinės žurnalistikos kūrėja, nes jai tai rūpi“.

Leonas Peleckis-Kaktavičius (literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis  redaktorius, rašytojas).

„Rašytojas, redaktorius, Šiaulių miesto varpininkas,  1988 metais atgaivinęs ir jau 44-erius metus be pertrūkio leidžiantis literatūros almanachą „Varpai“. Ypač vertingos jo publicistikos, pokalbių knygos, monografijos apie išeivių menininkus Kazimierą Barėną, Jurgį Jankų, Vytautą Alantą, Bernardą Brazdžionį, kuriose autorius, anot profesorės V. Daujotytės, atsiskleidžia kaip tikrų žodžių žmogus. 30 metų Leonas rinko medžiagą apie garsiąją filantropų Venclauskių šeimą ir sudėjo į knygą „Namuose ant Pasàdnos ulyčios“. Leonas ne tik rašto žmogus, jis telkia Šiaulių miesto bendruomenę  pozityviai kultūrinei, meninei veiklai, organizuoja literatūros vakarus, šiauliečių kūrybos pristatymus Lietuvos rašytojų sąjungoje. Jis – šių dienų knygnešys ir varpininkas“.

Aldona Vladislava Vasiliauskienė (istorikė).

„Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narė, Katalikų bažnyčios istorijos tyrėja, pirmoji atvėrusi Bazilijonų ordino istoriją Lietuvoje ir Ukrainoje, savo knygose iš nebūties prikėlusi arkivyskupus Mečislovą Reinį, Juozapą Skvirecką, vyskupą Pranciškų Būčį, daugelį vienuolių, kunigų, tarp jų ir šviesios atminties panevėžiškiams gerai žinomą monsinjorą Joną Juodelį. Niekas kitas taip nepopuliarina Lietuvos ir Ukrainos katalikų intelektinio sąjūdžio kaip daktarė Aldona Vasiliauskienė: per 200 mokslo straipsnių, iš jų daugiau kaip ketvirtadalis ukrainistikos temomis. Šalia mokslo  darbų A. Vasiliauskienė nepamiršta ir gimtojo Skapiškio. Čia daktarė dažnai vieši su ukrainiečių vienuoliais bazilijonais, dovanoja knygas miestelio bibliotekai, gyventojus aprūpina dienraščiu „Lietuvos aidas“. Ji – Katalikų bažnyčios istorijoje įkvepianti ieškoti tautiškumo, tikėjimo, vilties ir meilės idealų“.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. O. Posaškova).

Daugiau renginio akimirkų rasite Seimo Flickr paskyroje.

Parengė

Komisijų sekretoriato patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 6561, el. p. [email protected]