Laima Liucija ANDRIKIENĖ

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

1958 m. sausio 1 d. – gimė Druskininkuose.
1964–1975 m. – vidurinį išsilavinimą įgijo Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Druskininkų „Atgimimo“ mokykla), 1966–1973 m. – mokėsi Druskininkų septynmetėje muzikos mokykloje (fortepijono kl.).
1975–1980 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas) Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete (specialybė – ekonominė kibernetika), įgijo ekonomistės-matematikės kvalifikaciją.
1980–1982 m. – dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto (toliau – LŽŪEMTI) Skaičiavimo centro inžiniere, 1982–1988 m. – LŽŪEMTI moksline bendradarbe, vyr. moksline bendradarbe.
1986 m. – apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją (1994 m. suteiktas socialinių mokslų daktarės laipsnis). Suteiktas pedagoginis docentės vardas (2004 m.). 
1988–1989 m. – stažavo Jungtinės Karalystės Mančesterio universitete (Britų Tarybos (The British Council) finansuojama programa), 1994 m. – Norvegijos Helsinkio komitete, JAV informacijos agentūroje (USIA) (saugumo ir gynybos programa); 1996 m. – stažavo JAV Džordžtauno universiteto Užsienio tarnybos mokykloje (School of Foreign Service)(Pju fondo (Pew Foundation) finansuojama Ateities lyderių programa).
1989–1990 m. – dirbo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojos padėjėja.
 

1990 m. vasario 24 d. – išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Jurbarko rinkiminėje apygardoje Nr. 124. Sąjūdžio ir Tremtinių sąjungos remiama kandidatė.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  deputatė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. iki 1991 m. lapkričio 21 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės Užsienio reikalų komisijos narė, nuo 1991 m. lapkričio 26 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narė. Nuo 1991 m. liepos 19 d. – Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos TFSR narė. Nuo 1992 m. kovo 12 d. iki 1992 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja (perrinkta 1992 m. rugsėjo 15 d.). Nuo 1992 m. vasario 28 d. – parlamentinės Tibeto rėmimo grupės pirmininkė, 1991 m. rugsėjo mėnesį suorganizavo pirmąjį Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitą Lietuvoje. 
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, Užsienio reikalų komiteto narė, parlamentinės Tibeto rėmimo grupės pirmininkė, parlamentinės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos grupės pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos narė Tarpparlamentinėje sąjungoje (IPU).
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, Užsienio reikalų komiteto narė, komiteto vicepirmininkė (2000 m.), 1998–2000 m. – Lietuvos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė, Baltijos Asamblėjos prezidiumo pirmininkė. 1996 m. gruodžio 4–19 d. – aštuntosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės pramonės ir prekybos ministrė, 1996 m. gruodžio 19 d. – 1998 m. kovo 25 d. – Europos reikalų ministrė.
2001–2003 m. – UAB „Laitenis“ valdybos pirmininkė.
2002 m. – Lietuvos teisės universiteto (LTU; dabar – Mykolo Romerio universitetas) Politologijos katedros docentė; 2002–2003 m. – LTU Europos Sąjungos politikos ir valdymo instituto direktorė, 2003–2004 m. – LTU Valstybinio valdymo fakulteto dekanė.
2004–2009 m. – Europos Parlamento (EP) narė; EP Europos liaudies partijos – Europos demokratų (ELP-ED) frakcijos narė; šios frakcijos biuro narė (nuo 2007 m.); EP Biudžeto komiteto narė; EP Užsienio reikalų komiteto pavaduojanti narė; EP Žmogaus teisių pakomitečio narė; ELP-ED frakcijos spykerė žmogaus teisių klausimais (nuo 2007 m.); Laikinojo komiteto klimato pokyčiams nagrinėti pavaduojanti narė; ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto narė; ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pavaduojanti narė; EP delegacijos ryšiams su Baltarusija pavaduojanti narė.
2009–2014 m. – Europos Parlamento narė; Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narė; EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio narė, šio pakomitečio vicepirmininkė (2009–2012 m.). ES ir Meksikos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijos narė, EP delegacijos ryšiams su Baltarusija narė. EUROLAT parlamentinės asamblėjos ir EURONEST parlamentinės asamblėjos narė, EURONEST PA Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto ko-pirmininkė. EP Tarptautinės prekybos komiteto nuolatinė pranešėja Pietų Kaukazui (Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija), Pietų Kaukazo stebėsenos grupės pirmininkė. Šv. Jokūbo kelio draugų ir Tibeto rėmimo parlamentarų grupių narė.
2016–2019 m. – Europos Parlamento narė; EP Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narė, EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė; EP delegacijos pirmoji vicepirmininkė ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu bei Mongolija; EP delegacijos ryšiams su JAV narė, EP delegacijos ryšiams su Centrine Amerika narė, EUROLAT parlamentinės asamblėjos narė; 2017 m. – EP pranešėja – EP rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui, rengėja; 2018–2019 m. – EP Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos biuro narė, Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovė; EP Specialiojo komiteto dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros narė; Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų vadovė Gruzijoje (prezidento rinkimai, 2018 m.), Kirgizijoje (prezidento rinkimai, 2017 m.), Mongolijoje (parlamento rinkimai, 2016 m.).
2020 m. lapkričio 13 d. – 2022 m. lapkričio 14 d. – Lietuvos Respublikos Seimo narė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Europos reikalų komiteto vicepirmininkė (2020 m. lapkritis – 2022 m. kovas). Nuo 2022 m. sausio 19 d. iki lapkričio 14 d. – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, pirmoji šio komiteto pirmininkė moteris. Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA) narė (2020 m. gruodis – 2022 m. lapkritis), ET PA viceprezidentė (2021 m. sausis – 2022 m. sausis), ET PA Politinių reikalų ir demokratijos nuolatinio komiteto vicepirmininkė (2021–2022 m. lapkritis). 
Seimo laikinosios kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio grupės steigėja ir pirmininkė (2020 m. gruodis – 2022 m. lapkritis); tarpparlamentinių ryšių grupės su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Kosovas) steigėja ir vadovė (2020 m. gruodis – 2022 m. lapkritis); Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė (2020–2022 m.), Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė (2020–2022 m.), Laisvės premijų komisijos narė (2021– 2022 m. lapkritis).
Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. – Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų narė.
 

1988–1993 m. – Lietuvos Sąjūdžio narė, 1992–1993 m. – Sąjūdžio Seimo narė,1993–1998 m. – Tėvynės sąjungos steigėja, valdybos narė, 1999–2001 m. – Tėvynės liaudies partijos steigėja, pirmininkė; 2001 m. – Lietuvos dešiniųjų sąjungos (LDS) iniciatorė ir steigėja; susijungus LDS ir TS-LKD – nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narė, partijos prezidiumo (2004–2014 m.) ir partijos tarybos (2004–2022 m. lapkritis) narė. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narė.
2011–2016 m. – Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) akademinės tarybos narė, 2005–2019 m. – Vilniaus Jidiš instituto direktorių valdybos narė, 2013–2021 m. – Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos Lietuvoje steigėja ir narė.
 

Apdovanota Prancūzijos Respublikos Nacionaliniu Didžiojo karininko nuopelnų ordinu (1997 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Baltijos Asamblėjos medaliu Ubi concordia, ibi victoria (2003 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės aukso ženklu už darbą Europos Parlamente bei paramą pramonei ir verslui (2008 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2012 m.), Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais (2013 m.), Gruzijos prezidento ordinu (2014 m.), Kinijos Respublikos (Taivano) diplomatijos medaliu (2014 m.), Izabelės Katalikės ordino Karininko kryžiumi už nuopelnus Ispanijos Karūnai ir Lietuvos-Ispanijos ryšių stiprinimą (2020 m.). 
Pripažinta Metų europarlamentare 2018 tarptautinės prekybos srityje (The Parliament Magazine).
2007 m. už indėlį kuriant naująją Europos žinių visuomenę suteiktas Kingstono universiteto (Jungtinė Karalystė) Garbės daktarės vardas (Honoris Causa). 
 

Yra daugiau nei 100 publikacijų lietuvių, rusų, anglų, lenkų, prancūzų kalbomis ekonomikos, užsienio ir saugumo politikos, privatizavimo, ekonominės reformos, žmogaus teisių, žemės ūkio ekonomikos, lobistinės veiklos, kultūros paveldo ir piligrimystės klausimais autorė.
Monografijos „Šiuolaikinės lobistinės veiklos tendencijos“ mokslinė redaktorė, sudarytoja ir bendraautorė (Vilnius, 2002 m.); knygos „Vertybės ir politika (Tarptautinės konferencijos medžiaga)“ sudarytoja ir redaktorė (Vilnius, 2008 m.); knygos „Šv. Jokūbo kelio šviesa / The Light of St. James Way” redaktorė ir bendraautorė (Vilnius, 2012 m., 2013 m., 2014 m.); knygos „Vertybės ir politika II. Krikščioniškosios Europos šaknys (Tarptautinės konferencijos medžiaga)” sudarytoja (Vilnius, 2014 m.); knygos „Europos saulėlydis atšaukiamas” bendraautorė (kalbėjosi ir pokalbius užrašė Arnas Ališauskas, Vilnius, 2019 m.).

 

Interneto svetainė: http://www.laimaandrikiene.lt/

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją: 

„1990 m. po rinkimų kovo pradžioje su grupe Vilniaus universiteto žmonių teko išvykti į Angliją. Iš ten turėjau sugrįžti kovo viduryje. Išskrendant į Londoną Vilniuje buvo tamsu, niūru, žiema dar neketino trauktis. O Londone siautė pavasaris: geltonavo narcizai, mėlynavo krokai, rausvais žiedais buvo apsipylę Haid parko medžiai. Gyvenome nedideliame viešbutyje, pačiame Londono centre, netoli Trafalgaro aikštės. Be dalykinių susitikimų daug laiko praleidau Lietuvių namuose, kur su lietuviais džiaugėmės rinkimų rezultatais. Valandų valandas diskutavome apie tai, ar Lietuva skelbs Nepriklausomybės atstatymą, kaip į tai galėtų reaguoti SSRS ir Gorbačiovas, ką pirmiausia reikėtų daryti, kaip reikėtų veikti Britanijoje, kalbėtis su britų valdžia dėl pripažinimo. Dvasios pakilimas buvo didelis, ir tas Londono pavasaris man pasiliks vienu gražiausių pavasarių mano gyvenime. Kasdien skambindavau į Vilnių. Rūpėjo, kas vyksta Lietuvoje. Vis dar nebuvo aišku, ar bus skelbiamas Nepriklausomybės atstatymas. Kažkurią dieną paskambinusi sužinojau, kad pirmasis posėdis šaukiamas kovo 11-ąją. Mano draugų - Britanijos lietuvių nuomonė buvo vieninga: turi suspėti į sesijos pradžią. Juk prakeiksi save, jei bus skelbiama Nepriklausomybė, renkamas AT pirmininkas, ir pritrūks vieno balso! Rizikuoti negalima. Taip kovo 10-ąją K. Tamošiūno lydima atsiradau Londono aerouoste. Šiaip taip išprašėme, kad pakeistų bilietą. Pasisekė. Aerouoste sutikau Algimantą Čekuolį, taip pat skrendantį į Vilnių. Skridome per Maskvą. Nebuvo jokių garantijų, kad Maskvoje pavyks gauti bilietą į Vilnių. Londono aerouoste su Čekuoliu lyg ir sutarėme, kad abu bandysime įveikti "Aerofloto" darbuotojų "širdis" ir kaip nors į lėktuvą įsiprašysime, tačiau atskridus į Maskvą p. Algimantas dingo kaip į vandenį. O čia dar nemalonus netikėtumas: dingo visas mano bagažas, kurį atgavau tik po dviejų mėnesių (per tą laiką mano daiktai buvo spėję pabuvoti … Japonijoje). Kūlvirsčia nusigavusi iki kito aerouosto, iš kurio skrido lėktuvas į Vilnių, susitikau A. Čekuolį, kuris išdidžiai pasigyrė sau bilietą į Vilnių jau turįs…

Parskridau. Lėktuvas vėlavo. Parsiradau namo vėlai. Namuose laukė vokas su kvietimu į sesiją bei deputato portfelis. O rytą atvykau į Aukščiausiąją Tarybą. Pirmas įspūdis buvo nemalonus: dideli, šalti rūmai, nelabai draugiški darbuotojų veidai. Naujas akibrokštas laukė posėdžių salėje: ieškodama savo vietos pamačiau, kad sėdėsiu tarp …Algirdo Brazausko ir Eduardo Vilko. Pirmoji mintis buvo tokia: už ką mane taip nubaudė?! Tik vėliau suvokiau, kad deputatai susodinti pagal rinkiminių apygardų numerius. Bet paskui tikrai džiaugiausi sėdėdama toje vietoje, nes pažinau tuos vyrus. Nepaprastas patyrimas!

Pasibaigė pirmoji darbo diena. Nepriklausomybės atstatymas paskelbtas! Jau gerokai po vidurnakčio išėjau iš pastato per pagrindines duris. Lauke ir lijo, ir snigo. Buvo tamsu. Nuo durų iki gatvės buvo nutįsęs "gyvasis koridorius". Susirinkę žmonės, nors jų buvo nedaug, buvo be galo laimingi: kai kurie šaukė "Valio Landsbergiui!", kažkas man į ranką įbruko tris raudonas rožes. Nepažįstami spaudė rankas ir dėkojo.

Prieš tai ne kartą galvojau, kokia bus ta diena - pirmoji Laisvės diena. Įsivaizdavau, kad žmonės išeis į gatves, kad skambės visų bažnyčių varpai, kad Lietuvoje bus didelė šventė. Viso to nebuvo. Lietuva tarsi išsigandusi, nuščiuvusi tylėjo. Tikriausia, dauguma džiaugėsi prie televizorių ekranų, namuose, bet gatvėje to nesijautė. Galėjai justi ir sunkiai slepiamą nerimą: kas dabar bus?

Parvažiavome į namus. Ir tik tada, kai įžengusi pro duris pamačiau verkiantį savo Tėvą ir mano pirmokėlį Šarūną, šaukiantį "valio", supratau viso to, kas prieš keletą valandų įvyko Aukščiausiosios Tarybos salėje, prasmę. Tada suvokiau gavusi ir pačią didžiausią Aukščiausiojo (ar likimo) dovaną: Tėvynės Laisvę. Ir teisę spręsti, rinktis, patiems tvarkyti jos gyvenimą. Teisę ir atsakomybę.“

Iš: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 40–41.