Audrius BUTKEVIČIUS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras  

1960 m. rugsėjo 24 d. – gimė Kauno mieste.

1986 m. – baigė Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), gydytojas.

1980–1986 m. – dirbo Kauno Z. Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemų fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto psichologijos ir sociologijos laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

1986–1987 m. – dirbo Anykščių rajono Viešintų ambulatorijos vyriausiuoju gydytoju.

1988–1989 m. – dirbo Kauno rajono centrinėje ligoninėje gydytoju.

1988–1990 m. – buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno tarybos narys, atsakingas už organizacijos saugumą, LPS Seimo narys, LPS politinio komiteto narys, LPS suvažiavimo delegatas. Tais pačiais metais įsteigė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, buvo jos tarybos pirmininkas. Organizavo ir dalyvavo ekspedicijose į Sibiro tremties vietas.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Garliavos rinkiminėje apygardoje Nr. 129 (Kauno raj.).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 14 d. – Laikinosios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos dėl Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo narys,  nuo 1990 m. kovo 17 d. – Laikinosios komisijos Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotose pajėgose grąžinimo klausimams spręsti narys, nuo 1990 m. kovo 20 d. – nuolatinės Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys. 1990 m. balandžio 26 d. –paskirtas Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi. Nuo 1990 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatų grupės ryšiams su TSRS Aukščiausiąja Taryba palaikyti narys, nuo 1990 m. gegužės 16 d. – deleguotas į TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesiją dėl ekonominės blokados klausimų. 1990 m. rugpjūčio 8 d. – paskirtas Valstybės sienų kontrolės ekspertų grupės vadovu. Nuo 1991 m. sausio 13 d. – Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės (LGV), nuo 1991 m. vasario 5 d. – Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSRS narys. Lietuvos Respublikos  nacionalinio saugumo koncepcijai parengti darbo grupės narys.1990–1991 m. – Laikinosios gynybos vadovybės narys, atsakingas už valstybės gynybos organizavimą. 1990–1993 m. – Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys.

1991 m. spalio 10 d. – 1993 m. spalio 28 d. – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras. 1992–1993 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais.

1992 m. rugsėjo 7 d. – Maskvoje pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, vykdė sutarties įgyvendinimo priežiūrą.

1993 m. – stažavosi Londono Kings koledže karo studijų departamente, o nuo 1994 m. – gilino žinias Alberto Einšteino institute, Kembridže. 1992 m. – buvo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje narys. 1997 m. – Parlamentinės ryšių su Taivanu grupės narys. 1995 m. įkūrė ne pelno organizaciją – Strateginių tyrimų centrą. 1996 m. buvo išrinktas Lietuvos smulkaus urmo ir vidutinio verslo konfederacijos prezidentu.

1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Žmogaus teisių komiteto narys.

1997 m. spalio 28 d. – apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti, suimtas ir įkalintas.

1999 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos Seime įvykusios apkaltos metu nepritarus Seimo nario mandato panaikinimui, Audrius Butkevičius liko Seimo nariu.

1999 m. – Kembridžo Tarptautinės biografijos centro išrinktas metų žmogumi.

2007–2011 m. –buvo Vilniaus miesto tarybos narys, išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

Nuo 2009 m. – priklausė A. Paleckio įkurtam kairiajam politiniam judėjimui „Frontas“, tais pačiais metais, kartu su Kazimira Danute Prunskiene dalyvavo steigiant partiją „Liaudies sąjunga“.

1995 m. lapkričio 21 d. – apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją ir svarstymai apie valstybę:

„Man visada sekėsi: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės tema buvo plonai aptarinėjama namuose nuo tokios ankstyvos vaikystės, kurią vos pamenu. Todėl ir tikslas buvo aiškus – valstybės atkūrimas. Apsispręsti reikėjo tik dėl kovos metodo. Supratęs, kad bet koks rezervuotumas ar savisauga trukdo priimti teisingus sprendimus, juos atmečiau. Efektyvumas – menas pasiekti tikslą, nepaisant pasipriešinimo – tapo mano aukščiausia vertybe ir veiklos vertinimo kriterijumi.

Darbas kuriant Lietuvos kariuomenę išmokė vertinti laiką: efektyviai veikti įmanoma tik tam tikru metu, su tam tikrais žmonėmis! Svarbiausia: užčiuopti tinkamą momentą! Sužinojau, kad mūsų pergalių ir pralaimėjimų priežastis glūdi mumyse pačiuose – psichikoje, o ne išorinėse aplinkybėse. Žmogaus neįmanoma nugalėti, kol kažkas jame pačiame nepasako „Baigta“. Svarbiausia kontroliuoti save!

Vėliau sekę metai versle ir buvusių bendražygių organizuotos provokacijos bei politizuoti teismai, kalėjimai leido suprasti ir svarbiausią politinę klaidą: sukūrėme tik biurokratų ir politikierių interesams talkinančią valstybę! Nesant laisvos, už save kovojančios pilietinės visuomenės, valstybės institucijos tampa politiniu ar ekonominiu susidorojimo instrumentu, ima tarnauti grupiniams interesams.

Artėja Nepriklausomybės dešimtmetis, tačiau aiškiai matau, kad darbas, kuriam užsimojau, dar nebaigtas. Senasis šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ skambės jau būsimame tūkstantmetyje.

Tikiu mūsų ateitimi laisvoje, atviroje visuomenėje.“

Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 66.