Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

Vladimir JARMOLENKO

 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras 

 

Vladimir Jarmolenko
Apie 2000 m. | Fotografas nenurodytas 
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas

 

1948 m. gegužės 15 d. – gimė Astrachanės mieste, Rusijos TFSR, rusas.

1966 m. – baigė Kauno 10-ąją vidurinę mokyklą.

1966–1972 m. – studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), įgijo biofiziko kvalifikaciją.

1971–1977 m. – dirbo Sąjunginio sviesto-sūrių pramonės mokslinio tyrimo instituto Lietuvos filiale techniku, inžinieriumi fiziku, jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

1977–1981 m. – buvo TSRS Mokslų Akademijos Biofizikos instituto aspirantas.

1981 m. – apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – gamtos mokslų daktaras).disertaciją „Kalcio jonų rišimo pervalbuminais tyrimas nuosavos baltyminės fluorescencijos metodu“.

1981–1984 m. – dirbo Sąjunginio sviesto-sūrių pramonės mokslinio tyrimo instituto Lietuvos filiale vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, laboratorijos vedėju.

1984–1990 m. – Kauno medicinos institute laboratorijos vedėju, vyresniuoju dėstytoju, ėjo docento pareigas.

1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos darbo grupės narys.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Dainavos rinkiminėje apygardoje Nr. 26 (Kauno miestas).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. – Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos narys (1990–1992 m.), komisijos pirmininko pavaduotojas. Derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys (1991–1992 m.), Laikinosios komisijos dėl Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo narys, nuo 1990 m. gegužės 9 d. – Ryšiams su TSRS Aukščiausiąja Taryba palaikyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės narys, darbo grupės Lietuvos Respublikos migracijos įstatymo projektui parengti narys, Lietuvos Respublikos oficialios delegacijos į Maskvą 1991 m. liepos 29 d. pasirašyti sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų narys, darbo grupės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo naujos redakcijos projektui rengti narys. Septintosios frakcijos, nuo 1991 m. gruodžio 11 d. – Nuosaikiųjų frakcijos narys.

1992–1996 m., 1996–1999 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose.

1992–1996 m.– Lietuvos delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje vadovo pavaduotojas.

Nuo 1993 m. – Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) narys.

1994–1999 m. – Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją prie Europos Tarybos (Strasbūras) atstovas.

1999 m. – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos diplomatas.

1999–2001 m. – laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.  2001–2002 m. – ministras patarėjas ambasados Belgijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

2002–2005 m. – ministras patarėjas ambasadoje Graikijos Respublikoje.

2006–2008 m. – laikinasis reikalų patikėtinis ambasadoje Rumunijoje.

2008–2012 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje.

Yra parašęs apie 50 mokslinių straipsnių molekulinės biofizikos klausimais, išradimo autorius.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2002 m. – įteiktas Lietuvos pakvietimo į NATO atminimo ženklas, 2004 m. – apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Vladimiro Jarmolenkos (Dainavos rinkimų apygarda Nr. 26 / Kauno miestas) vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. F. 2, ap. 1, b. 17, l. 40 

 

 


 

 

Į KOVO 11-ĄJĄ

„Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Stovėdamas pirmą sykį prieš Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, prieš Lietuvos žmones, suprasdamas politinio momento svarbą ir atsakingumą, siekdamas visapusiškos santarvės, konsolidacijos prieš ilgą kelią, pritariu pasiūlymui kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko postą siūlyti gerbiamąjį deputatą Vytautą Landsbergį. Kreipiuosi į jus, gerbiamieji deputatai, prašydamas suprasti sudėtingą politinį vidinį gyvenimą, taip pat ypatingą šio momento atsakingumą. Seniai pažįstu gerbiamąjį deputatą V. Landsbergį, žinau jo pakantumą, tolerantiškumą, žinau didelį, atleiskite už neparlamentinį žodį, „proto rezervą“. Pasakyčiau, kad inteligentiškumas labai reikalingas mums dabar, painiame mūsų gyvenime, reikalingas mūsų Respublikai, žmonėms. Kažkada labai seniai kalbėjau asmeniškai su gerbiamuoju V. Landsbergiu apie Čiurlionį, dabar mes kalbame apie laisvę. Tas kelias į laisvę ilgas. Mes pradėjome juo eiti, juo eina visa Lietuva. Telydi mus protas, širdis ir dvasia. Prašau pritarti mano pasiūlymui.“

 

Vladimiro Jarmolenkos kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmojoje sesijoje, kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą keliant V. Landsbergį, Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. // Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 103–104.

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-10-05 10:52
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė