Donatas MORKŪNAS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras 

1957 m. balandžio 17 d. – gimė Druskininkuose, tremtinių šeimoje.

1975 m. – baigė Druskininkų 1-ąją vidurinę mokyklą.

1975–1980 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę.

1980–1989 m. – dirbo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas) dėstytoju, vyr. dėstytoju.

1984–1987 m. – studijavo Baltarusijos valstybinio universiteto aspirantūroje.

1988 m. – Šiaulių pedagoginiame institute įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą.

1989 m. liepos mėn. – 1990 m. kovo mėn. – Lietuvos komunistų partijos (LKP) Šiaulių miesto komiteto antrasis sekretorius. Tuo pat metu atstovaudamas LKP miesto organizacijai, dirbo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio miesto taryboje ir valdyboje.

1990 m. kovo 4 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Žemaitės rinkiminėje apygardoje Nr. 47 (Šiaulių miestas).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. – buvo nuolatinės Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos narys, nuo 1990 m. birželio 13 d. – Laikinosios komisijos pataisos darbų įstaigų veiklai tirti narys, nuo 1991 m. sausio 14 d. – išrinktas į darbo grupę Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo dėl TASS skleidžiamos dezinformacijos, nušviečiant įvykius Lietuvoje, projektui parengti, 1991 m. gruodžio 10 d. – 1992 m. kovo 15 d. – Aukščiausiosios Tarybos deputatų Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narys.

1991–1992 m. – priklausė Lietuvos liberalų sąjungai ir Liberalų frakcijai. 1992 metų vasarą iš Liberalų sąjungos ir frakcijos pasitraukė. Netrukus įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.

1992–1993 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno konsultantas.

1993 – 1994 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vyr. referentas.

1994 m. pab. – AB „Šiaulių bankas“ Zoknių filialo direktorius.

Nuo 2000 m. – AB „Šiaulių bankas“ valdybos pirmininko pavaduotojas rinkodarai ir ryšiams su visuomene.

2006–2008 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas ryšiams su Lietuvos Respublikos Seimu.

Yra paskelbęs straipsnių politikos, žiniasklaidos, asmenybės ugdymo temomis.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Į KOVO 11-ĄJĄ

Svarstymai apie valstybę: 

„Nemėgstu kalbėti apie praeitį, gyventi praeitimi. Taip, aš buvau Baltijos kely ir išgyvenau visą tą dvasios pakilimą, pakilusios tautos dvasią, kuri tvyrojo pakeliui ir tuo labiau ten, susiėmus rankomis. Bet šiandien per daug problemų, sunkumų, kad norėtųsi šventiškai, džiugiai tai prisiminti. Baltijos kelio grožis, jo aiškumas sunkiai dera prie šiandieninių miglų. Apie jas ir reikia kalbėti. Mane labiau jaudina, pavyzdžiui, tai, kad mūsų laisvės kelias pradėjo šiauliečius vesti iš Šiaulių, lietuvius – iš Lietuvos. Ir ne šiaip ko – pragyvenimo šaltinio, duonos kasdieninės ieškoti. Baltijos kelią reikia ne minėti, juo reikia eiti. Šiandien ir rytoj. Ir galvoti reikėtų apie tai, kodėl taip sunkiai mes juo einame, ką reikėtų daryti, kad eitumėme sparčiau. Laisvė yra ypatinga vertybė. Nepakanka ją iškovoti, vieną dieną įgyti. Pati ji nešviečia. Ji, kaip vertybė, turi būti nuolat patvirtinama, įrodoma kas dieną. Teisė į laisvę yra pareiga protingai ir sąžiningai tvarkyti kiekvienam savo ir mūsų visų gyvenimą.

Jeigu mes to nesugebėsime, nepajėgsime, laisvė nublanks kaip vertybė, kol jos neprarasime kokiu nors būdu. Tada, žinoma, vėl jos norėsime, aukosimės…Baltijos kelio vertę nulemia šiandiena. Todėl Baltijos kelias man yra ne dešimties metų senumo įvykis, bet dabartis.“

Mintys minint Baltijos kelio 10-metį, publikuotos „Šiaulių krašte“, 1999 m. rugpjūčio 24 d. // Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 149–150.