Jonas PRAPIESTIS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1952 m. rugpjūčio 2 d. – gimė Kupiškio mieste.

1959–1970 m. – mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje.

1970–1975 m. – studijavo teisę Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas).

1975–1978 m. – dirbo Vilniaus universitete dėstytoju.

1978–1982 m. – buvo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantas.

1982 m. – apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Baudžiamojo atsakomybė už aplaidumą“.

1982–1990 m. – dirbo Vilniaus universitete dėstytoju, nuo 1985 m. – docentas, Teisės fakulteto prodekanas.

1988–1990 m. – Vyriausybinės komisijos 1941 metų bei kitų įvykių aplinkybėms ištirti pirmininko pavaduotojas. Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Prienų rinkiminėje apygardoje Nr. 132.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 13 d. – Teisinės sistemos principų darbo grupės vadovas, 1990 m. kovo 17 d. – patvirtintas nuolatinės Teisinės sistemos komisijos pirmininku, 1990 m. kovo 20 d. – Teisinės sistemos komisijos narys. 1990 m. spalio 31 d. – paskirtas į Aukščiausios Tarybos Prezidiumo komisiją nuteistųjų malonės prašymams preliminariai svarstyti. Nuo 1990 m. lapkričio 7 d. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupės narys, 1991 m. sausio 15 d. – patvirtintas Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje ištirti, narys. Nuo 1992 m. vasario 4 d. – nuolatinės Teisinės sistemos komisijos pirmininkas, o nuo 1992 m. vasario 6 d. – Komisijos bankininkystės klausimams tirti narys.

1992 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras.

1996–2005 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas.

2005–2007 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Nuo 2007 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

2000–2005 m. – Lietuvos teisės (Mykolo Romerio) universiteto Tarybos pirmininkas.

2004–2012 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarybos narys.

2005–2020 m. – Vilniaus universiteto Senato narys.

2011 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius.

2013–2014 m. – Vilniaus universiteto Akademinės etikos komisijos pirmininkas, 2013 m. – Teisės fakulteto Teisė studijų programos komiteto pirmininkas.

Knygų „Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis“ (1996 m., 1998 m., 2001 m.), „Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras“ (2000 m.), „Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“ (2000 m., 2001 m.), „Namų advokatas. Enciklopedinis leidinys“ (2002 m.), „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis“ (2004 m.) bendraautoris. Bendradarbiauja leidiniuose „Jurisprudencija“, „Sveikatos mokslai“, „Teisės problemos“. Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narys.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2003 m. rugpjūčio 20 d. – apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

2016 m. – apdovanotas Teisingumo ministerijos žinybiniu garbės ženklu „Už nuopelnus teisingumui“.

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją:

„Prisimenant 1990 m. kovo 11 dieną, galima tvirtinti, jog tokios dienos tuo metu jau tiesiog negalėjo nebūti. Įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės būtų pasijutę išduotais, apgautais, jei jų išrinkti deputatai nebūtų priėmę Nepriklausomybės akto. Neabejoju, tai suprato visi už jį balsavę. Taigi mes tik suteikėme tarptautinę teisinę reikšmę tam sprendimui, kurį lietuvių tauta buvo priėmusi, kurį saugojo savyje nuo pat Lietuvos valstybės nepriklausomybės netekimo dienos. Todėl visą laiką jaučiu didžiulę padėką ir pagarbą savo Prienų rinkimų apygardos žmonėms, kurių valia man buvo lemta tapti Nepriklausomybės akto signataru.“

Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 180.