Aurimas TAURANTAS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1956 m. vasario 7 d. – gimė Vilniuje.

1974 m. – baigė Kauno S. Nėries vidurinę mokyklą.

1979 m. – baigęs taikomosios matematikos studijas Kauno politechnikos instituto Skaičiavimo technikos fakultete įgijo inžinieriaus matematiko specialybę.

1979–1990 m. – dirbo Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute inžinieriumi programuotoju, vadovaujančiuoju inžinieriumi.

Nuo 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Sąjūdžio Kauno miesto tarybos darbo grupės narys. Lietuvos žaliosios partijos narys.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kalniečių  rinkiminėje apygardoje Nr. 28 (Kauno mieste).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 20 d.  – paskirtas Rytų Lietuvos problemų laikinosios komisijos ir nuolatinės Gamtos apsaugos komisijos nariu. Nuo 1990 m. lapkričio 7 d. – paskirtas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupę, nuo 1990 m. gruodžio 28 d. – Tarpparlamentinės darbo komisijos Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams parengti narys. 1991 m. balandžio 24 d. – paskirtas Aukščiausiosios Tarybos seniūnu.

Nuo 1991 m. rugpjūčio 14 d. – Darbo grupės Aukščiausiosios Tarybos padalinių struktūroms tobulinti ir darbuotojų atestacijai rengti narys, nuo 1991 m. lapkričio 14 d. – Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Tarpparlamentinės Asamblėjos narys, nuo 1991 m. lapkričio 21 d. – Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos narys (1992 m. vasario 4 d. – 1992 m. rugsėjo 10 d. – Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos pirmininkas), nuo 1991 m. gruodžio 10 d. –  Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narys.

1992 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

1992–1993 m. – Susisiekimo ministerijos Tarptautinių ryšių departamento direktorius.

1993 m. – Užsienio reikalų ministerijos patarėjas.

1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre.

1994–1999 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre.

1999–2002 m. – Užsienio reikalų ministerijos Antrojo dvišalių santykių departamento direktorius.

2002–2006 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.

2010–2015 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Čekijoje.

Nepriklauso jokiai politinei partijai.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2003 m. vasario 19 d. – apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Vedęs, žmona Gražina – anglų kalbos mokytoja. Dukros Aistė ir Giedrė.

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją ir svarstymai apie valstybę:

„Kovo 11-osios, kaip ir kiekvieno esminio istorinio įvykio reikšmę įmanoma įvertinti tik iš laiko atstumo. Praėjęs dešimties metų laikotarpis yra per daug trumpas, kad jau būtų galima pažvelgti į to meto įvykius be politinių aistrų ir kitų iškreipiančių veiksnių. Visapusiškam ir giliam to meto įvykių aptarimui laikas ateis geriausiu atveju dar po dešimties metų, o gal ir vėliau, kai aktyviame politiniame gyvenime liks tik vienas kitas signataras. Jubiliejiniams apmąstymams, deja, nėra palanki ir šiandienos informacinė aplinka.

Dėl šių aplinkybių susilaikau nuo bet kokių kitų tekstų, išskyrus šį bei pridedamą trumpą biografiją, skelbimo man leidinyje skirtuose puslapiuose. Sutaupytą vietą knygoje mielai palieku kolegoms, kuriems jos pritrūks.

Knygos skaitytojams ir ypač buvusiems savo rinkėjams bei pagalbininkams, kurių valios ir pastangų dėka man teko pareiga ir garbė balsuoti tą Lietuvai lemtingą 1990 m. kovo 11-osios vakarą, linkiu tikėjimo ir vilties sėkmingai įveikti sunkius nepriklausomo gyvenimo išbandymus.“

Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 231–232.