Paroda „Po Vyčio vėliava: 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariai diplomatinėje tarnyboje“

Paroda „Po Vyčio vėliava: 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariai diplomatinėje tarnyboje“, skirta 100-osioms Lietuvos narystės metinėms Tautų Sąjungoje ir 30-osioms metinėms Jungtinių Tautų Organizacijoje paminėti.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje – bendroji parlamentinės diplomatijos apžvalga, pristatomos aktualiausios 1920–1927 metų diplomatijos temos, ne kartą svarstytos to meto Lietuvos Respublikos Seime: santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, tarptautinio pripažinimo ir valstybės sienų klausimas, sudėtingos Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemų sprendimų paieškos, 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos taikos sutartis su Sovietų Rusija, kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir atsisakė pretenzijų į jos teritoriją.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos parlamentų delegacijos nariai atsakomojo vizito metu Londone
Iš kairės: Latvijos Respublikos Saeimos narys, užsienio reikalų ministras Zigfrydas Ana Mejerovičius (Zigfrīds Anna Meierovics), Estijos Respublikos Rygikogo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas generolas Johanas Laidonenas (Johan Laidonen), Lietuvos Respublikos Seimo narys, švietimo ministras dr. Leonas Bistras, Lietuvos Respublikos reikalų patikėtinis Londone Valdemaras Vytautas Čarneckis (buvęs Seimo narys), Lietuvos pasiuntinybės tarnautojas Karolis Račkauskas-Vairas. Londonas, Jungtinė Karalystė, 1924 m. birželio 26 d. | Central Press photograph
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-42371

Antroji parodos dalis skirta pristatyti 1920–1927 metų Lietuvos Respublikos Seimo narius, kurie yra dirbę Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, Užsienio reikalų ministerijoje ar prie jos veikusioje Lietuvos telegramų agentūroje ELTA. Dalis tautos atstovų į Seimą atėjo jau turėdami diplomatinio darbo patirties, kiti diplomato karjerą pasirinko baigę darbą parlamente. Galbūt tik nedaugelis yra atkreipęs dėmesį, kad ELTOS steigėjas, šveicarų kilmės mokslininkas ir Lietuvos bičiulis Juozapas Eretas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

„Šios parodos tikslas – atkreipti dėmesį į daugiabriaunę Lietuvos parlamento istoriją, susidedančią iš daugybės įvairių siužetų. Kiekvienas parodos stendas yra atskiras mikropasakojimas, slepiantis gilesnius istorijos klodus, kurių centre – Lietuvos Respublikos Seimo istorija, pasakojama per diplomatijos istorijos prizmę. Kiekvieną stendą puošia Lietuvos valstybės ženklas – Vytis, būtent ši jo modifikacija dekoravo ano meto Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimo viršelį“, – sako parodos rengėja dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.

Pirmosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų konferencijos dalyviai prie Lietuvių inteligentų klubo („Metropolio“) Kaune
Nuotraukoje pažymėti Lietuvos parlamentarai: 9-as – dr. Juozas Eretas (ELTOS vadovas, būsimas Lietuvos Respublikos Seimo narys), 16-as – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir Steigiamojo Seimo narys Kazys Grinius, 28-as – Steigiamojo Seimo narys Eliziejus Draugelis (dienraščio „Laisvė“ redaktorius), 31-as – Steigiamojo Seimo narys Juozas Pronskus (žurnalo „Trimitas“ atstovas). Kaunas, 1921 m. gegužės 30 – birželio 3 d. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-06886

Parodoje eksponuojamos fotografijos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.