ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį

2019 m. vasario 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotr.

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas vasario 21 d., ketvirtadienį, ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pristatė pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“.

Pranešime didžiausias dėmesys skiriamas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma.

„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo“, – rašoma pranešime. „Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų.“  

Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: tai yra grandioziniai, ekonomiškai nepagrįsti, geopolitiškai motyvuoti energetiniai projektai, tokie kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Astrave (Baltarusija) ar dujotiekio projektas „Nord Stream 2“. „Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.

Atkreipiamas dėmesys, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. Pabrėžiama, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato. „Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – rašoma V. Bako pranešime.

Į vasario 21–22 d. vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos nuotr.

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotr.

Daugiau informacijos:

Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Kristina Gražytė

Tel. (8 5)  239 6226, el. p. [email protected]

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Monika Kutkaitytė

Tel. (8 5)  239 6666, el. p. [email protected]