Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Darbo partijos frakcija

Seimo Darbo partijos frakcijos pranešimas: frakcija nepritaria valdančiųjų siūlymui dyzelino akcizą per trejus metus pakelti 34 procentais

2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Valdantieji siūlo nuo 2023 m. didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, tokiu atveju dyzelino akcizas augs 10 proc. – nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų. 2025 m. dyzelino kaina būtų net 34 proc. didesnė nei dabar. Šiam aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui Seimo Darbo partijos frakcija kategoriškai nepritaria.

Pasak frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, dabar tikrai ne laikas kalbėti apie kuro kainų didinimą, nes tai paveiks visų prekių bei paslaugų kainas, kurios ir taip sparčiai auga.

„Valdantieji smaginasi iš visų jėgų. Tarsi būtų negana drastiškai augančių maisto, būsto šildymo ir kitų kainų, aplinkos ministras meta dar vieną „džiaugsmingą“ siūlymą kelti kuro akcizą. Ką tai reikštų Lietuvos žmonėms? Ogi dar didesnes maisto, paslaugų kainas, apribotas judėjimo galimybes ir visa tai tik dėl to, kad dabar madinga prisidengti žaliąja energetika. Tad kol ministras „žaliuoja“, kas padės žmogui sumokėti sąskaitas už būstą, maistą ir kitus poreikius? To projekte, deja, ministras nemini“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Įstatymo projektu siūloma 2023–2025 m. atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų (arba susiaurinti jų apimtis) ir nuosekliai didinti akcizų tarifus gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui. Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms. Planuojama nuo 2025 m. prie dyzelino ir benzino kainos pridėti ir anglies dvideginio dedamąją.

Aiškinamajame rašte teigiama, jog gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro. Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus.

„Akivaizdu, kad žmonės, kuriems kuro kainos kerta per kišenę, tikrai neišgalės nusipirkti mažiau taršų automobilį, tad kas jiems liks? Sėdėti namuose? O gal minti dviračiu 30 km žiemą į darbą? Ekonomistai jau dabar skambina pavojaus varpais ir sako, kad visi keliai ves į Lenkiją, nes lietuviai važiuos ten ne tik maisto produktų, bet ir kuro. Kodėl tuo metu, kai Lenkija maksimaliai mažina kuro kainas, Lietuva jas šitaip didina? Deja, bet kai ministro galvoje tik skambūs žali lozungai, žmogus su savo problemomis lieka nuošaly. O po tokio įstatymo priėmimo laimėtų tik kaimyninė Lenkija, į kurią plauktų dar daugiau lietuvių pinigų“, – teigia Seimo narys V. Fiodorovas.

Lenkijoje nuo gruodžio 20 d. penkiems mėnesiams degalų akcizas bus sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Tai leis sumažinti litro degalų kainą, kuri sieks apie 30 Lenkijos grošų. Toks sumažinimas leis sutaupyti ne tik vartotojams, bet ir verslui, o kartu stabdys ir maisto kainų šuolį.

 

Daugiau informacijos:

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas

El. p. [email protected]

Mob. 8 604 00 906

   Naujausi pakeitimai - 2021-12-16 11:57
   Monika Kutkaitytė