Seimo Darbo partijos frakcija susitikime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite: „Vidaus reikalų ministerija nėra pasirengusi rimtesnėms krizėms, neaiškūs nei terminai, nei krizių valdymo vizija“

2022 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seime vyko opozicinių frakcijų susitikimas su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, kuriame turėjo būti aptartos civilinės saugos ir jos finansavimo strategijos trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, pristatytas naujas krizių valdymo centras, migracijos procedūrų tobulinimo ir kiti šiuo kriziniu laikotarpiu svarbūs klausimai. Nepaisant to, kad pristatyti planai daug žada, diskusijoje dalyvavę Seimo opozicijai priklausantys „darbiečiai“ pasigenda sprendimų, jau atliktų veiksmų ir susirūpinusius gyventojus turėjusių nuraminti atsakymų. Civilinės saugos vizija projektuojama ateityje, tačiau aiškumo reikia jau dabar, ypač tuo atveju, jei susidurtume su naujomis krizėmis.

Susitikimo metu vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė konstatavo, kad puikiai tvarkomasi su ukrainiečiais ir papildomų veiksmų imtis neketinama. Dar daugiau, kalbėdama apie koordinavimo centrą, užsiminė, kad Lietuvoje veikia situacijų valdymo centras, tačiau konkrečiai pateikti, ką ir kaip jis koordinuoja, nesugebėjo.

Apmaudu, kad ministrė, akcentuodama krašto gynybą, nepelnytai pamiršo rūpintis savo kuruojama sritimi – civiline sauga. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas atkreipia dėmesį, kad didžiulį nerimą kelia civilinės saugos klausimas greta išsakytų Vidaus reikalų ministerijos dar tik planuojamų darbų, norima sulaukti konkrečių atsakymų, terminų ir aiškios strategijos, kaip valstybėje valdysime krizes ir kas yra atsakingi. Jau ir anksčiau pasitaikė atvejų dėl COVID-19, nelegalių migrantų, karo pabėgėlių iš Ukrainos, kai atsakomybė „numetama“ tai savivaldybėms, tai nevyriausybinėms organizacijoms, ir koordinavimo tikrai trūksta.

„Deja, tenka pripažinti, kad Lietuvos nacionalinės civilinės saugos infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nelaimės atveju nebus sugebama užtikrinti 2,8 mln. šalies gyventojų, moterų ir vaikų saugumo. Vidaus reikalų ministerija neskiria pakankamai dėmesio ekstremalių sąlygų pasirengimui, net ir dabar – atsidūrus karo akivaizdoje, vis dar pasigendama griežtesnio koordinavimo ir aiškaus saugumo priemonių plano. Todėl būtina nedelsiant atlikti išsamią analizę ir turėti aiškų civilinės saugos užtikrinimo vaizdą ir planą kiekvienoje savivaldybėje. Šiandien mes net nežinome, kokių priemonių trūksta ir kokie yra konkretūs nurodymai gyventojams ištikus grėsmei. Antras ir labai svarbus klausimas yra reikiamas finansavimo užtikrinimas civilinės saugos priemonėms savivaldybėse. Todėl kaip viena iš galimybių galėtų būti nacionalinis susitarimas, kuris garantuotų aiškius finansavimo šaltinius“, – sako parlamentaras V. Bukauskas.

A. Bilotaitė žadėjo, kad artimiausiu metu pateiks vidaus reikalų ministerijos rengiamą strategiją, kaip Lietuvoje ateityje bus tvarkomasi su krizėmis, tačiau nei aiškios vizijos, nei terminų pateikti nenorėjo. Priešingai, ministrė vietoje atsakymų žeria pasiteisinimus ir tarsi nusimeta atsakomybę teigdama, kad civilinę saugą liečiantys klausimai turėjo būti išspręsti dar prieš 30  metų.

Susitikime dalyvavusi Seimo „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad dar prieš mėnesį Seimo Darbo partijos frakcija pasiūlė Vyriausybei apjungti teikiamas paslaugas ir įsteigti pabėgėlių iš Ukrainos koordinavimo centrą, nes registracijos centrų tikrai nepakanka.

„Toks centras padėtų koordinuoti visus procesus, susijusius su pabėgėliais iš Ukrainos, nuo jų atvykimo į Lietuvą, apgyvendinimo iki mokyklų, sveikatos paslaugų ir kitų klausimų. Centras leistų ne tik tiksliai sužinoti, kiek iš viso pabėgėlių pasiekė Lietuvą, kiek iš jų rado prieglobstį,  bet ir valdytų visą jiems būtiną informaciją bei koordinuotų teikiamą pagalbą. Pastebime, kad žmonės pasimetę, blaškosi, dažnai neranda elementarios informacijos, dalis pabėgėlių jau apie du mėnesius neturi leidimo laikinai gyventi kortelių, negauna paslaugų, o verslo tiekėjai nori suteikti pagalbą, bet ne visada ta pagalba yra priimama, nes trūksta koordinavimo, kur tos pagalbos reikia“, – sako parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Kaip pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas, juk konservatoriai 30 metų gąsdina visus karu, kalba apie pasirengimą, bet kai gavo galimybę pademonstruoti lyderystę, deja, bet ne tik, kad nepadaro, o ir nežino, ką daryti.

Šiuo metu migracijos klausimai sprendžiami trijuose lygmenyse – valstybės, savivaldybių ir nevyriausybiniame, tačiau, kaip valstybėje būtų tvarkomasi su dar rimtesniais iššūkiais, pavyzdžiui, karo atveju, kur siūlytume slėptis žmonėms, kokia priedanga naudotis, deja, atsakymų neturime.

Darbo partija ragina sukoncentruoti visas jėgas, sprendžiant klausimus dėl civilinės saugos ir geresnio efektyvesnio koordinavimo, aiškių atsakomybės ribų pasiskirstymo. Taip pat primena, kad vidaus reikalų ministrė delsė „uždaryti“ sieną, pradėjus plūsti nelegaliems migrantams, skelbti nepaprastąją padėtį. Apie tai Darbo partija viešai pradėjo kalbėti pirmoji: https://www.darbopartija.lt/naujienos/partijos-naujienos/darbo-partija-kreipesi-i-prezidenta-del-nepaprastosios-padeties-ivedimo-21285/

Daugiau informacijos:

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

El. p. [email protected]

Mob. 8 698 42 159