Laisvės frakcijos pranešimas po susitikimo su aplinkos ministru: „Miškai saugomi nepakankamai“

2023 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiuo metu Lietuvoje nėra susitvarkoma nei su aplinkos saugojimu, nei su žemės ir miškų tinkamu naudojimu ekonominiams tikslams, po susitikimo su aplinkos ministru konstatuoja Seimo Laisvės frakcija. 

Anot frakcijos narių, atsakingos institucijos bėga iš paskos visuomenės lūkesčiams. Planuojamas Miškų įstatymas kelia susipriešinimą jau dabar – sunerimę tiek miškų savininkai, tiek miškų išsaugojimu susirūpinę gyventojai. 

„Deja, nacionalinis susitarimas dėl miškų, turėjęs būti susitarimo ženklu, tapo susipriešinimo pavyzdžiu. Natūralu, kad lūkestis saugoti gamtą didėja, vis dėlto, tenka pripažinti, gyventojai vis labiau nepasitiki už gamtos saugojimą ir miškų naudojimą atsakingomis valstybės institucijomis.

Dauguma problemų sprendžiama taškiniu principu, be sisteminio suvokimo ir aiškiai sutariamų tikslų. Už gamtos būklę atsakingos institucijos labiau prisitaikiusios XX a. poreikiams – arba gamtos valdymą ūkiniams poreikiams atliepti, arba archajiškais principais bandyti saugoti natūralią būklę. Kol strateginio požiūrio nėra, kenčia mūsų miškai“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Laisvės frakcijos posėdyje tikino, kad padėtį gerinti turėtų šiuo metu ruošiamas Miškų įstatymas. O nerimas dėl kirtimų, anot jo, daugiausia kyla dėl sergančių miškų. 

„Dabar neramumas sukilo dėl sanitarinės miškų būklės, dėl šiltų orų užsikrėtė miškai. Dėl to įžengta ten, kur neplanuota kirsti. Dėl to yra visuomenės teisėtas pasipiktinimas, bet tai yra ligos židinių naikinimas. Šiais metais per valstybinę urėdiją planuojame 3000 ha utilizuoti – tam, kad lokalizuotume užsikrėtimo židinius“, – Laisvės frakcijos nariams sakė S. Gentvilas.

Anot Laisvės frakcijos narių, nerimą kelia ir kiti dalykai. Tiek tai, kad iki šiol, kertant miškus,  buvo ignoruotos poveikio vertinimo procedūros, tiek ruošiamas Miškų įstatymas.

„Iš nevyriausybinių organizacijų gauname laiškus su argumentais, kad planuojamas prastas įstatymas, nenumatoma rekreacinių zonų. Nepasiruošta ir teismo sprendimui – iki šiol ignoruota poveikio vertinimo procedūra. Dabar turime šoką – Miškų įstatymo dar nėra, teismo sprendimas reiškia stabdomus kirtimus. Pasimetę ir išsigandę visi, juk svarbu žinoti kokį poveikį tai turės tiek gamtos saugojimui, tiek verslui“, – sakė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.

„Nauju įstatymu draustiniuose uždraudžiame plynuosius kirtimus, keičiame miškų grupes ir juos labiau apsaugome. Tam reikia didesnio finansavimo kompensacijoms gyventojams, kuris bus būtinas įvedant griežtesnį finansavimą“, – tikino aplinkos ministras. 

„Turime lūkestį, kad miškai bus saugomi mums ir ateitiems kartoms. Šis lūkestis didėja – kad būtume ramūs, turime žinoti, jog visa sistema stovi ant tvirtų kojų. To mūsų frakcija vienareikšmiškai sieks – atidžiai vertinsime tiek planuojamą Miškų įstatymą, tiek gamta besirūpinančių institucijų veiksmus”, – pabrėžia Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

Remiantis aplinkosaugininkų surinktais duomenimis, Lietuvoje nuolat mažėja saugotinų miškų, trūksta rezervatų. Saugomos teritorijos, Aplinkos ministerijos duomenimis, sudaro apie 18,5 proc. šalies teritorijos.  

Daugiau informacijos:

Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė

Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Mob. 8 638 61 646

El. p. [email protected]