Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Peržiūrimas nekilnojamojo turto mokestis – subalansuotas savivaldai, bet tinkamas daugeliui“

2023 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra yra darnus atstovaujamosios demokratijos procesas, nes atitinka tiek valdančiųjų partijų rinkimų programas, tiek dabartinės Vyriausybės programą, pabrėžia Seimo liberalai. Be to, mokesčio įstatymu Seimas ketina suteikti didesnes teises savivaldybėms tvarkytis savo nuožiūra.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad teisėkūros eiga peržiūrint nekilnojamojo turto (NT) mokestį iš esmės skiriasi nuo kito mokesčių reformos elemento – anksčiau Finansų ministerijos siūlyto ir galų gale koalicijoje atsisakyto gyventojų pajamų mokesčio projekto, kuriuo taikytasi į individualiai dirbančius asmenis.

„Siūlymas didinti mokestinę naštą vykdantiems individualią veiklą neatitiko nei Liberalų sąjūdžio programos, nei mūsų koalicijos sutarties, nei Vyriausybės programos. Čia kas kita: nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra darniai dera su Vyriausybės programa, koalicijos sutartimi, liberalų programa“, – sako E. Gentvilas.

Pasak jo, svarbiausias liberalams mokesčio peržiūros motyvas – decentralizuojant valdžios aparatą reikšmingai stiprinti savivaldą. „Šiuo mokesčiu įgyvendinamas liberalų principas telkti galią ne centrinėje valdžioje, o savivaldoje, tai yra kuo arčiau žmonių. Konkretų mokesčio tarifą įteisins ne piliečių rinkti Seimo nariai, o vietoje išrinkti politikai, kurie geriausiai žino regiono situaciją. Savivaldybių tarybų dauguma ieškos racionalaus sprendimo, kad atitiktų gyventojų interesus, ir galėtų būtų perrinkta. Kitaip sakant, kokio dydžio norės mokesčio, iš esmės spręs patys rinkėjai“, – teigia E. Gentvilas.

Be to, savivaldybių taryboms įstatymu siūlomas didelis pasirinkimo intervalas – 0,05–4 proc. tarifas – ilgainiui kurs sveiką konkurenciją tarp savivaldybių ir netiesiogiai pagyvins regioninę politiką: mokestis gali paskatinti žmones kurtis miestuose ir rajonuose pasirinkus būstą pagal savivaldos nustatytą mokesčio dydį.

Aštuonioliktoji Vyriausybė savo programoje deklaravo, kad rengdama mokestinius pokyčius rinksis ekonomikos augimui nekenkiančius mokesčius: „Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni iš kukliausių, todėl prioritetą teiksime būtent jiems.“

Koalicijos sudarymo sutartyje Liberalų sąjūdis su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Laisvės partija sutarė, kad „darbo mokesčiai neturėtų būti didinami“, o savivaldai suteikiama daugiau galių perleidžiant centralizuotai atliekamas funkcijas.

Savo pačios 2020 m. rinkimų į Seimą programoje Liberalų sąjūdžio partija pabrėžė, kad skatinant Lietuvą tapti aukštų pajamų šalimi, šalia kitų veiksnių, būtina „palankesnė mokestinė sistema, mažinant gyventojų mokamus mokesčius, keičiant juos biudžeto pajamų augimu iš ekologinių, nekilnojamojo turto, vartojimo ir „nuodėmių“ (akcizų) mokesčių“.

E. Gentvilo pastebėjimu, NT mokesčio projektas atitinka ir koalicijos partnerių rinkimų programas. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2020 m. deklaravo, kad „[šiuo metu] gyventojų mokamas nekilnojamojo turto mokestis niekaip neatitinka pasaulinės tokio mokesčio praktikos ir visai negeneruoja pajamų“, o Laisvės partija įtvirtino pažadą neįvesti „jokių naujų mokesčių“.

Anot E. Gentvilo, šiuo metu ir vyksta tai, kas įsipareigota partijų, koalicijos, Vyriausybės dokumentuose. „Pirma, trečią kartą šioje kadencijoje didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį mažiname gyventojų mokesčių naštą, kartu apkarpydami įplaukas į valstybės biudžetą. Antra, įgyvendindami žaliąją transformaciją daugiau mokestinės naštos perkėlėme teršėjams. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio korekcija yra kita mokestinės dėlionės dalis siekiant, kad šalies gyventojai galėtų toliau auginti savo pajamas, o valstybės biudžetas išlaikytų tvarumą“, – sako Seimo liberalų vadovas.

Pagal dabar veikiantį įstatymą fiziniai asmenys moka 0,5–3 proc. tarifą priklausomai nuo konkretaus turto vertės. Naujas mokesčio projektas numato didinti tarifo diapazoną (0,05–4 proc.) ir įvesti medianos kriterijų. Jeigu pirmojo žmogaus gyvenamojo būsto vertė neviršys 1,5 konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto verčių medianos, jis išvis nemokės mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą Seimas tikisi priimti spalio 26 dieną.

Daugiau informacijos:

Marijus Gailius

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas spaudai

Tel. (8 5) 239 6351, mob. 8 612 66 533

El. p. [email protected]