Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Europos reikalų komitetas

Seimo Europos reikalų komitetui pristatyta 2023 finansinių metų ES biudžeto vykdymo ataskaita

2024 m. gruodžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimo Europos reikalų komitetui Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė pristatė EAR metinę ataskaitą dėl 2023-iųjų finansinių metų ES biudžeto vykdymo.

L. Andrikienė, kuri yra ir ataskaitos bendraautorė, atkreipė dėmesį, kad EAR nuomonė dėl ES biudžeto išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo yra neigiama. Auditoriai pabrėžia susirūpinimą dėl klaidų lygio padidėjimo iki 5,6 proc. (2022 m. buvo 4,2 proc. 2021 m. – 3,0 proc.), turinčių įtakos 191,2 mlrd. eurų ES biudžeto išlaidoms. „Kodėl tiek daug klaidų? Viena iš priežasčių – nacionalinėms administracijoms tenkantis spaudimas, kai stinga laiko išleisti pinigus iš konkuruojančių ES fondų, visų pirma iš RRF (ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės), dėl to joms sunku užtikrinti tinkamą, t. y. taisykles atitinkantį sanglaudos projektų finansavimą. Kita galima priežastis – 2023 m. mokėjimai iš ES biudžeto atspindi kontrolės ir patikrų būseną COVID-19 pandemijos metu 2020-2021 metais, kuomet kontrolės procedūros, ypač patikrų vietoje, buvo apribotos dėl izoliacijos. Mūsų manymu, tai taip pat galėjo turėti įtakos kontrolės kokybei ir išaugusiam pažeidimų skaičiui“, – sakė Lietuvos deleguotoji EAR narė.

EAR išvadoje teigiama, kad maždaug trečdalis RRF išmokų neatitiko taisyklių ir sąlygų. Dėl to šešiuose mokėjimuose buvo padaryta reikšmingų klaidų. Auditoriai taip pat nustatė projektavimo trūkumų, susijusių su gairėmis arba tikslais, atvejus ir nuolatines informacijos, kurią valstybės narės įtraukė į savo valdymo deklaracijas, patikimumo problemas. Todėl auditoriai pateikė sąlyginę nuomonę dėl RRF išlaidų. 

„Lietuva yra tarp tų ES šalių, kurios išmokos iš ES biudžeto viršija įmokas. 2023 m. Lietuva iš ES biudžeto gavo 2,28 mlrd. eurų (neskaitant RRF lėšų) ir tai sudaro 12 proc. valstybės biudžeto, o Lietuvos įmokos į ES biudžetą buvo 746 mln. eurų. Papildomai iš RRF Lietuva gavo 542 mln. eurų. Taigi, bendrai imant išmokos iš ES biudžeto Lietuvai viršijo įmokas daugiau negu 3,8 karto“,  pabrėžė L. Andrikienė.

Ataskaitoje auditoriai taip pat įspėja apie didėjančią finansinę riziką, kylančią ES biudžetui dėl rekordiškai didelės skolos sumos, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir didelės infliacijos. ES dabar yra viena didžiausių vertybinių popierių emitentų Europoje. 2023 m. negrąžintų ES pasiskolintų lėšų suma šoktelėjo iki 458,5 mlrd. eurų, ji padidėjo daugiau kaip 30 proc. (2022 m. ji buvo 348 mlrd. eurų). 2023 m. pabaigoje ES turėjo 268,4 mlrd. eurų nominaliosios vertės neapmokėtų ES obligacijų, skirtų NGEU („NextGenerationEU“) paskoloms ir dotacijoms bei kitoms NGEU programoms finansuoti. Be to, ES skola dabar dvigubai didesnė nei 2021 m. (kai ji siekė 236,7 mlrd. eurų). Ir neaišku, ar Komisijos pasiūlymas dėl nuosavų išteklių duos pakankamai pajamų NGEU skolai grąžinti. ES biudžetui didelę įtaką daro ir infliacija. Remiantis Komisijos infliacijos prognoze iki 2025 m. pabaigos ES biudžetas gali prarasti beveik 13 proc. savo perkamosios galios. Be to, dėl naujų ateities prioritetų, tokių kaip saugumas ir gynyba, taip pat ES plėtra, reikės gerokai padidinti finansavimą.

Komiteto nariai domėjosi, kiek šalių daugiau gauna negu sumoka ES biudžetui, skirtingų valstybių narių pozicijomis dėl tinkamo ES fondų panaudojimo, tiesioginių išmokų efektyvumu. 

ERK vidut.jpg
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna)

EAR turi lygiavertį statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Pagrindinė EAR užduotis – atlikti Europos Sąjungos auditą ir taip prisidėti gerinant finansų valdymą. EAR taip pat teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.

L. Andrikienė dirba trečiojoje EAR kolegijoje (Išorės ryšiai, saugumas ir teisingumas) ir Audito kokybės kontrolės komitete, kuriame yra atsakinga už antrosios kolegijos „Investicijos augimui, sanglaudai ir įtraukčiai“ atliekamų auditų kokybę. 

 

Parengė

Aistė Pikiotienė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Tel. (0 5) 209 6864