Seimo Europos reikalų komiteto pranešimas: Ekonominės raidos scenarijus 2024–2027 m. – sparčiau auganti išorės ir vidaus paklausa 2025 m. gali paspartinti ekonomikos augimą iki 2,8 proc.

2025 m. sausio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatytas Finansų ministerijos paskelbtas gruodžio mėn. 2024–2027 m. Ekonominės raidos scenarijus (toliau – ERS) ir Valstybės išvada dėl jo tvirtinimo. Lietuvos ekonomikos perspektyvos, pagal Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ERS 2024–2027 m., rodo lėtą, tačiau stabilų augimą per ateinančius kelerius metus.

Pristatydamas 2024 m. gruodžio mėn. ERS, Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad bendrasis vidaus produktas 2024 m. augo 0,9 proc., 2025 m. augs 1,5 proc., o 2026 m. augimo tempas spartės iki 1,8 proc. Po užsitęsusio sąstingio laikotarpio ES ekonomika vėl pradeda po truputį augti, o dezinfliacijos procesas tęsiasi.

Kalbėdamas apie investicijas ir darbo rinką viceministras pažymėjo, kad investicijų apimtys atgaus augimą ir 2025–2027 m. laikotarpiu augs vidutiniškai po 5,5 proc. per metus. Darbo rinka išlieka atspari – dėl stiprios darbuotojų paklausos ir išaugusios jų pasiūlos 2024 m. užimtų gyventojų skaičius padidėjo 1,4 proc. Numatoma, kad 2025 m. užimtųjų skaičius padidės 0,3 proc., kadangi vidutiniu laikotarpiu užimtų gyventojų skaičiaus augimą slopins demografinė šalies padėtis. Tuo tarpu nedarbo lygis 2024 m. siekė 7,4 proc., o 2025 m., paspartėjus ekonominiam aktyvumui, galėtų sumažėti iki 7,1 proc.

Valstybės kontrolės atstovai, pristatydami išvadą dėl ERS tvirtinimo, pabrėžė, kad 2024–2027 m. ekonominės raidos scenarijų patvirtino, jis atitinka įvardintas prielaidas, yra pagrįstas esama statistine informacija. Paskelbta 2025 m. realiojo BVP projekcija yra mažesnė nei kitų institucijų projekcijų vidurkis ir, valstybės kontrolės vertinimu, ji laikytina atsargia, o kitų rodiklių projekcijos reikšmingai nesiskiria. Didžiausią nepalankią įtaką Lietuvos ekonomikos raidai gali daryti su geopolitine aplinka ir tarptautinės prekybos sąlygomis susijusios rizikos. 2025 m. projektuojamas veržlesnis eksportas ir spartėjanti vidaus paklausa skatins didesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą nei 2024 m. Numatant Europos Sąjungos paramos srautų piką, 2025 m. tikimasi tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus investicijų atsigavimo. Atlyginimams didėjant sparčiau nei kainoms, vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas tolesnis privačiojo vartojimo augimas.

Ekonominės raidos scenarijaus paskirtis – parengti makroekonomines prielaidas, kuriomis remiantis sudaromi valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų planai ir rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. ERS parengtas įvertinus Nacionalinių sąskaitų pirmųjų devynių 2024 m. mėnesių ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. gruodžio 2 d., po Finansų ministerijos 2024 m. rugsėjį paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos ir monetarinės politikos pokyčius ir kitą informaciją. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų atitinka Europos Komisijos 2024 m. lapkritį paskelbtą ekonominę prognozę.

Daugiau informacijos:

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Tel. (0 5) 209 6763, el. p. [email protected]