Seimo Europos reikalų komitetas po ES ir „Mercosur“ susitarimo peržiūros Europos Komisijoje svarstys atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją

2025 m. vasario 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Europos reikalų komitetas (ERK) svarstė klausimą dėl ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimo poveikio žemės ūkio sektoriui. Posėdyje kalbėjęs užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pažymėjo, kad Lietuvos ir „Mercosur“ šalių prekybos apyvarta siekia 120 mln. eurų. 2023 m. jautienos iš šių šalių Lietuva importavo už 1,6 mln. eurų, o pernai – už 1,27 mln. eurų. Sudarius susitarimą, „Mercosur“ šalys visiškai panaikins muitus 91 proc. ES eksportuojamų prekių, tarp jų ir Lietuvai svarbiuose sektoriuose: alkoholiniams gėrimams (35 proc.), chemijos pramonei (18 proc.), elektros įrangai (18 proc.), medicinos įrangai (16 proc.), vaistams (14 proc.), mechaninei įrangai (14–20 proc.). Lietuvos prekyba su „Mercosur“ šalimis nėra didelė, 2024 m. prekybos apyvarta sudarė 120,8 mln. eurų. Žemės ūkio srityje ES išlaikys importo muitus daugeliui produktų, o jautriausiems produktams būtų atvertos ribotos apimties kvotos jautienai, paukštienai, pieno milteliams, sūriams, kukurūzams, ryžiams. 

Žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas pažymėjo, kad ministerija palaiko ES laisvos prekybos susitarimus, kurie sukuria naujų galimybių Lietuvos eksportuotojams, tačiau turi būti užtikrinta, kad žemės ūkio rinkos atvėrimas nesudarys pernelyg didelio konkurencinio spaudimo ES gamintojams. A. Jagminas pabrėžė, kad ministerija toliau stebės situaciją ir bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis siekdama užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkio interesams būtų tinkamai atstovaujama. 

Komitete kalbėję Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovai pabrėžė, kad „Mercosur“ susitarimas pakenks ūkininkams, nes jiems bus sunku konkuruoti dėl Pietų Amerikos šalyse galiojančių liberalių reikalavimų maisto saugai, auginimui, laikymui, kokybei ir tvarumui. Taip pat į Lietuvą gali patekti genetiškai modifikuotos sojos, nes masiškai kertami Brazilijos Amazonės miškai, kad būtų auginamos sojos ir galvijai. Visuomeninių organizacijų atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra „Mercosur“ susitarimo pasekmių analizės, dėl ko sunku įvertinti jos galimą poveikį.

ERK nusprendė prašyti Vyriausybės, gavus Europos Komisijos įvertinimą dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo, pateikti komitetui atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją. 

ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.

ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo truko daugiau nei 20 metų, Politinis susitarimas buvo pasiektas 2024 m. gruodžio 6 d. Montevidėjuje (Urugvajus), kai „Mercosur“ pusė sutiko, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas būtų įtrauktas prie esminių prekybos susitarimų nuostatų. Pasiekus šį principinį susitarimą, toliau tęsiasi viso teksto teisinė peržiūra, o po to susitarimas bus verčiamas į visas oficialias ES kalbas. Po to ES Taryba ir Europos Parlamentas turės pritarti susitarimo pasirašymui. Tolesnis susitarimo ratifikavimo būdas priklausys nuo Europos Komisijos pasiūlyto teisinio pagrindo (galutiniam susitarimo įsigaliojimui gali užtekti tik Europos Parlamento pritarimo, bet gali reikėti ratifikavimo ir visose valstybėse narėse).

Daugiau informacijos:

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Tel. (0 5) 209 6763