Seimo Europos reikalų komitetas pradeda reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną

2025 m. balandžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Europos reikalų komitete aptartos Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano (FSP) ir metinės pažangos ataskaitos (MPA) rengimo eiga. Tai pirmasis ketverių metų laikotarpio FSP, kurį Lietuva, įgyvendindama reformuotą ES ekonomikos valdymo sistemą, turi pateikti Europos Komisijai iki šių metų balandžio 30 d. Antrasis ir vėlesni FSP turės būti rengiami kas 4 metus. 

„Pagrindinis FSP įtvirtintas fiskalinis įsipareigojimas yra užtikrinti, kad grynųjų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių išlaidų augimas išlaikytų valstybės skolą tvaraus lygio“, – pabrėžė komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė. Komitetas, priimdamas sprendimą, rekomendavo Seimo komitetams kasmet vykdant FSP įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą ir MPA stebėseną atkreipti dėmesį į tinkamą Lietuvai skirtų ES Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą.

Planas apims reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus Europos Sąjungos prioritetus. Plane turės būti pateikiama informacija apie suderinamumą su sanglaudos politikos fondais ir Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu „Naujos kartos Lietuva“. Jame reikės nurodyti, kaip Lietuvos Vyriausybė užtikrins, kad fiskalinis koregavimas, kuriuo skatinamas skolos tvarumas, bus atliekamas laiku ir veiksmingai, kartu neatidėliojant svarbių struktūrinių reformų bei remiant investicijas ir augimą. Grynosios išlaidos bus naudojamos kaip vienintelis rodiklis nustatant fiskalinio koregavimo planus valstybių narių FSP ir vykdant metinę fiskalinę priežiūrą.

2024 m. pavasarį pasibaigė ES ekonominės valdysenos sistemos peržiūra – 2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo nauji ES teisės aktai, pagal kuriuos keičiasi vienas iš Europos semestro elementų – ankstesnes kasmet rengtas Nacionalines reformų darbotvarkes ir Stabilumo programas keičia vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos, tvirtins Europos Sąjungos Taryba, pateikdama savo rekomendaciją kiekvienai ES šaliai. Reformuota sistema valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę užtikrinti valstybės skolos tvarumą ir tvarų bei integracinį augimą vykdant reformas ir investicijas. Dėmesys skiriamas vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingam bei nuosekliam taisyklių laikymosi užtikrinimui. 

ES reglamentuose nustatyta, kad prieš pateikiant FSP Europos Komisijai, kiekviena valstybė narė gali surengti konsultacijas su savo nacionaliniu parlamentu. 

Parengė

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja 

Aistė Pikiotienė, tel. (0 5) 209 6864