Kaimo reikalų komiteto pirmininkas K. Mažeika Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkos komiteto posėdyje Vilniuje aptarė tvaraus ūkininkavimo klausimus

2025 m. kovo 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seime vyko Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkos komiteto posėdis, kurio pagrindinės temos buvo Baltijos valstybių bendradarbiavimo stiprinimas tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės srityse bei Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimas. Posėdyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų, ministerijų ir ekspertų atstovai, kurie aptarė bendrų politikos krypčių formavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.

Posėdžio pirmojoje dalyje diskutuota apie tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės politiką, siekiant sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir skatinti aplinkai draugiškas praktikas. Aptartas ES žaliasis kursas bei jo poveikis Baltijos valstybių žemės ūkio sektoriams, pabrėžiant būtinybę derinti bendras priemones, skatinančias mažesnį taršos lygį, racionalų maistinių medžiagų valdymą ir inovatyvių technologijų diegimą. Pabrėžta žiedinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos svarba stiprinant regiono nepriklausomumą ir saugumą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad „Baltijos šalių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai glaudžiai susiję su aplinkosauga, o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato kryptingą politiką, mažinančią ūkininkavimo poveikį ekosistemoms“. Pasak jo, vienas iš esminių prioritetų – efektyvesnis maistinių medžiagų valdymas, siekiant sumažinti azoto ir fosforo junginių patekimą į vandenis. „Tokios priemonės ne tik padės spręsti aplinkosauginius iššūkius, bet ir užtikrins darnaus ūkininkavimo plėtrą, suderinant gamtos apsaugą su konkurencingu žemės ūkio sektoriaus vystymu. Ambicingi tikslai reikalauja kompleksinių veiksmų – iki 2030 m. planuojama 15 proc. sumažinti mineralinių azoto trąšų naudojimą, o pesticidų naudojimas tvariose žemės ūkio naudmenose turėtų mažėti iki 21 proc. Be to, 19 proc. žemės ūkio naudmenų bus tvarkomos pagal tvaraus ūkininkavimo principus, skatinant augalų kaitą, tarpinius pasėlius ir neariminę žemdirbystę“, – pažymėjo K. Mažeika.

Svarbus indėlis į Baltijos jūros ekosistemų apsaugą buvo ir buvusio Europos Komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus iniciatyvos. Būdamas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu EK nariu, jis inicijavo konferenciją „Mūsų Baltija“, kurios pagrindu nuo 2020 m. pradėtos priemonės jau duoda teigiamų rezultatų kovoje su Baltijos jūros eutrofikacija ir tarša. Europos Komisija skyrė finansinę paramą Baltijos jūros apsaugos priemonėms, kurios sustiprino regioninius pastangų koordinavimo mechanizmus ir prisidėjo prie tvaresnių sprendimų įgyvendinimo.

Posėdyje taip pat akcentuota tarptautinio bendradarbiavimo svarba – pavyzdžiui, „LIFE OrgBalt“ projektas Baltijos šalyse ir Suomijoje įrodė, kad žiniomis grįstas tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali reikšmingai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir tvaraus organinių dirvožemių valdymo.

Latvijos Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento direktorius Aris Jansonas (Āris Jansons) akcentavo bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų svarbą, siekiant efektyviai reaguoti į klimato kaitos keliamus iššūkius. Jis pabrėžė, kad šios iniciatyvos yra itin reikšmingos formuojant įrodymais grįstą politiką bei kuriant praktinius sprendimus vietos lygmeniu. „Moksliniai tyrimai suteikia mums naujausias žinias, kurios būtinos priimant strateginius sprendimus. Tokios programos kaip „North Forest Life“, „Bioeast“, Europos miškų institutas bei būsima „Horizon Europe“ partnerystė miškams ir miškininkystei yra gyvybiškai svarbios mūsų kolektyvinei sėkmei“, – sakė A. Jansonas.

Diskusijų metu priimtos išvados Baltijos Asamblėjos rekomendacijoms, skirtos stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir siekti bendrų politikos sprendimų tvaraus ūkininkavimo, miškų apsaugos bei Baltijos jūros išsaugojimo srityse. Posėdžio metu pabrėžta, kad Baltijos valstybių pastangos žemės ūkio ir aplinkosaugos srityje turi būti koordinuotos ir ambicingos, atsižvelgiant ir šiandieninę geopolitinę situaciją, siekiant ilgalaikio poveikio tiek regioniniu, tiek Europos mastu.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES)

Donata Černiavskienė

Mob. 0 612 52 839, el. p. [email protected]