Seimo Ateities bei Švietimo ir mokslo komitetai: reikalinga švietimo strateginė vizija

2025 m. gegužės 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Siekiant užtikrinti tvarią valstybės pažangą, būtina atsakyti į švietimo sistemoje susikaupusius klausimus ir sumodeliuoti ilgalaikę švietimo raidos viziją. Tai patvirtino Seimo Ateities ir Švietimo ir mokslo komitetų nariai bendrame posėdyje svarstydami klausimą „Švietimas kaip valstybės pažangos veiksnys: strateginė vizija“.

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ švietimas, greta demokratijos, įvardijamas kaip viena iš dviejų kertinių ašių, formuojančių valstybės ateitį. Tačiau kol kas nežinome, kaip modeliuoti ateities švietimo sistemą, atsižvelgiant į šalies visuomenės demografinius pokyčius, įvairialypes atskirtis, kintantį asmeninių, socialinių ir pilietinių kompetencijų poreikį, technologijas ir dirbtinio intelekto plėtrą. 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius posėdyje pristatė Nacionalinio pažangos plano rengimo procesą, kuriuo remiantis bus įgyvendinama strategijoje „Lietuva 2050“ nubrėžta valstybės ateities vizija, bei pabrėžė mokytojų rengimo, mokyklų tinklo pertvarkos ir dirbtinio intelekto integravimo į ugdymo procesą svarbą.

Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Nerija Putinaitė pristatė pagrindinius iššūkius švietimui: didėjančią socialinę, regioninę ir ugdymo pasiekimų atskirtį, tvarių bendruomenių kūrimo būtinybę, imigracijos valdymo reikšmę ir švietimo valdymo decentralizavimo poreikį. Ji ragino daugiau dėmesio skirti mokinių atsakomybės, empatijos ir pilietiškumo ugdymui.

Tarptautinė švietimo ekspertė, pasaulinės iniciatyvos „Think Equal“ vyresnioji tarptautinė patarėja Lina Benetė pabrėžė socialinio emocinio ugdymo svarbą, tarptautinio pilietiškumo kompetencijų ugdymą bei individualizuoto mokymo metodikų diegimo būtinybę. Ji akcentavo tarptautinių tendencijų svarbą Lietuvai ir sisteminio švietimo pokyčio būtinybę.

Viešosios įstaigos „Švietimas numeris vienas“ vadovė Laura Masiliauskaitė pateikė konkrečius pasiūlymus, siekiant švietimo proveržio: užtikrinti švietimo duomenų integralumą, stiprinti mokyklų vadovų lyderystę ir taikyti pilotinius projektus švietimo sistemos pokyčiams įgyvendinti.

„EdTech Lietuva“ valdybos narys Šarūnas Dignaitis kėlė klausimą apie prioritetus švietime – ar juos turime? Jo nuomone, vienintelis kelias tokiai valstybei kaip Lietuva išlikti konkurencingai – švietimo skaitmenizacija ir technologijos.

Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjai Jūratė Litvinaitė ir Saulius Olencevičius akcentavo, kad Seimo Ateities komitetas – būtent ta vieta kur turėtų gimti strateginė švietimo vizija ir iškėlė klausimus: o koks gi švietimo modelis bus Lietuvoje? Koks turi būti išprusęs Lietuvos pilietis? Kokią pareigą turi atlikti švietimo įstaigos ir universitetai? Kokia mūsų ideologija? Savo pasisakymuose patarėjai akcentavo kūrybiškumo, bendradarbiavimo, mokymosi visą gyvenimą, technologijų svarbą. 

 Posėdyje taip pat pasisakė Seimo nariai J. Narkevič, I. Braziulienė, S. Kairys, L. Kazlavickas. Komitetų nariai ir dalyviai sutarė, kad norint užtikrinti strateginę pažangą švietimo srityje, būtina tęsti diskusijas dėl švietimo raidos iššūkių sprendimų, įtraukiant valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.

Ateities komiteto posėdžio įrašą galima rasti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Ateities komiteto biuras

Tel. (0 5) 209 6950

Švietimo ir mokslo komiteto biuras

Tel. (0 5) 209 6823