Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė lankėsi renginyje, skirtame aptarti asmenų su negalia reikalų koordinatorių pirmųjų metų veiklos patirtis ir rezultatus

2025 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė balandžio 7 d. lankėsi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros organizuotame informaciniame renginyje „Asmenų su negalia reikalų koordinavimas savivaldybėse. Pirmųjų metų patirtys“. 

Renginio metu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Jolanta Mikulėnienė pristatė asmenų su negalia reikalų koordinatorių per metus nuveiktus darbus. Per pirmuosius metus savivaldybių koordinatoriai daugiausia dėmesio skyrė fizinės aplinkos prieinamumo asmenims su negalia gerinimui, taip pat informacinės aplinkos prieinamumui (savivaldybių puslapiuose atsirado informacija lengvai suprantama kalba, svetainės tapo labiau prieinamos įvairią negalią turintiems asmenims). Taip pat koordinatoriai aktyviai dalyvauja savivaldybių asmenų su negalia gerovės tarybų veikloje. 

Pristačius agentūros atliktą šešių savivaldybių auditą, kuriuo buvo siekiama patikrinti, kaip ši nauja pareigybė įsitraukė į bendrą savivaldybės administracijos veiklą, buvo nustatyta, kad keturiose iš šešių savivaldybių įsteigta atskira asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus pareigybė, o dvejose savivaldybėse – išskirstytos šios pareigybės funkcijos. Tose savivaldybėse, kuriose įsteigti atskiri etatai, koordinatoriai atliko tik jiems pavestas koordinavimo funkcijas, o tose savivaldybėse, kur buvo išskirstytos funkcijos, koordinatoriaus veikla tapo tik papildoma.

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė atkreipė dėmesį, kad asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus pareigybė atsirado visai neseniai. Dėl šios priežasties kyla nemažai klausimų dėl šios pareigybės funkcijų ir pavaldumo. 

Pagrindinis koordinatoriaus tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir teisių įgyvendinimą savivaldybėje, taip pat stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Komisijos pirmininkės nuomone, norint įgyvendinti šiuos tikslus, reikalingas atskiras etatas, taip pat pavaldumas savivaldybės administracijos direktoriui, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas šiai pareigybei pavestų funkcijų įgyvendinimas. 

Dar viena opi problema yra ta, jog gyventojai neturi informacijos apie koordinatorius – net ir šiuo metu ne visų savivaldybių puslapiuose yra koordinatorių kontaktai. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė I. Kižienė mano, jog būtina didesnė informacijos sklaida šiuo klausimu, asmenys su negalia turi žinoti, kad savivaldybėje yra koordinatoriai ir kokias funkcijas jie atlieka. 

Komisiją ateityje planuoja šiam klausimui skirti daugiau dėmesio, vykdyti tęstinę parlamentinę kontrolę. 

Informaciją parengė 

Komisijų skyriaus patarėja 

Indrė Žukauskaitė

Tel. (0 5) 209 6836