G. Drukteinis BA Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje: „Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimas – vis dar per silpnas“

2025 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Rugsėjo 19 d. Seimo nariai Giedrius Drukteinis, Domas Griškevičius, Tomas Martinaitis ir Audrius Petrošius dalyvauja Panevėžyje ir Šiauliuose vykstančiame Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Atgavusios nepriklausomybę, Baltijos valstybės ėmė bendradarbiauti tarpusavyje stiprindamos savo saugumą, bendromis iniciatyvomis ir naryste NATO prisidėdamos prie regiono stabilumo. Bendradarbiaujant su sąjungininkais vyksta labai glaudus Baltijos valstybių politinis ir ekspertų lygmens dialogas tiek civilinėje, tiek gynybos srityje. Tai leidžia Baltijos valstybėms formuoti bendrą poziciją, pateikti ją NATO ir ES bei kituose tarptautinio bendradarbiavimo formatuose.

Pastaraisiais metais, reaguodamos į didėjantį pavojų saugumui, Baltijos šalys atnaujino šaukimą į privalomąją karo tarnybą. „Šiuo metu visos Baltijos valstybės aktyviai investuoja į privalomosios karo tarnybos įgyvendinimą ir susijusias programas, kurios yra svarbi nacionalinės gynybos ir visuomenės atsparumo didinimo strategijos dalis“ – sako Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Tačiau G. Drukteinis Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pastebėjo, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje vis dar nėra pakankamai išplėtotas: „Nors Baltijos valstybės įsipareigojo didinti savarankišką apsirūpinimą strateginės svarbos gynybos įranga, stiprinti savo valstybių gynybos pramonę ir jos konkurencingumą – trišalis bendradarbiavimas šioje srityje yra silpnas. Baltijos valstybėms pasirinkus skirtingus būdus savo gynybiniams pajėgumams plėtoti per pastaruosius dvidešimt metų nepradėtas joks svarbesnis naujas trišalis projektas“.

Pastaraisiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ir karo pramonė gerokai išsivystė – nuo santykinai nedidelio iki strategiškai svarbaus ir augančio sektoriaus. Dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje išaugo dėmesys vietinei gamybai ir paslaugoms, atsirado poreikis užtikrinti tiekimo saugumą ir greitą priežiūrą bei remontą krizių atveju. Tai ir dabar skatina investicijų bangą visose Baltijos šalyse, ypač investicijas gynybos įrangos priežiūrai ir remontui bei gamybai gynybos tikslais. 

Anot Seimo nario G. Drukteinio, šį pokytį daugiausia lėmė sparčiai besikeičianti geopolitinė situacija regione, tačiau trūksta gynybos pramonei priskiriamų pajėgumų: „Nepaisant reikšmingų pasiekimų, Baltijos valstybės dar neturi gynybos pramonės klasikine prasme – mat regiono pramonės bazė yra dvejopo naudojimo: civilinio sektoriaus sukurtos technologijos taikomos tiek gynybos, tiek platesnio pobūdžio saugumo tikslams, o išimtinai gynybos tikslams skirtos pramonės praktiškai nėra. Vienintelė išimtis – tai remonto darbai, priežiūra, remonto detalių tiekimas didesniems užsienio gynybos rangovams, bet ne gamyba tiesiogiai gynybos tikslams“. 

Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis pabrėžia, kad būtina vienytis vienodų saugumo iššūkių akivaizdoje ir visoms Baltijos valstybėms kartu kurti bendrus gynybos sprendimus: „Baltijos Asamblėja aktyviai skatina kurti bendrą Baltijos valstybių gynybos erdvę ir savo posėdžiuose diskutuoja apie gerai veikiančios bendros Baltijos operatyvinės erdvės, skirtos dabartiniams ir būsimiems regiono saugumo iššūkiams spręsti, sukūrimą, akcentuoja bendros Baltijos operatyvinės erdvės sukūrimo svarbą ir jos vaidmenį užtikrinant veiksmingą sąjungininkių paramos panaudojimą. Kadangi rizika visose Baltijos valstybėse yra vienoda, o sąjungininkai ir partneriai yra tie patys, Baltijos valstybėms reikia vieningo balso, tad tam, kad šis procesas būtų sėkmingas, Baltijos valstybės turi reguliariai keistis informacija. Baltijos Asamblėja rekomendavo vyriausybėms parengti aiškų tolesnių veiksmų planą siekiant sukurti bendrą Baltijos valstybių gynybos erdvę“.

Reaguodamos į kylančias grėsmes, Baltijos šalys suintensyvino pastangas plėtoti bendrą Baltijos gynybos erdvę. Ši koncepcija plėtojama derinant gynybos planavimą, kartu koordinuojant karinės infrastruktūros projektus ir rengiant papildomus nacionalinius pajėgumus. Pagrindinis šių pastangų elementas yra Baltijos valstybių gynybos linija. Nors gynybos linijos statyba vykdoma valstybių nacionaliniu lygiu, ji sukurta taip, kad veiktų kaip darnus gynybos frontas su bendrais techniniais reikalavimais, todėl jos planavimas ir įgyvendinimas koordinuojami regioniniu lygiu.

Nuo įstojimo į NATO pradžios gerokai pasikeitė Baltijos valstybių gynybos strategija –  išplėtoti kariniai pajėgumai, padidintas karinis sąveikumas su NATO sąjungininkais. Po invazijos į Ukrainą sąjungininkai sustiprino NATO priešakinių pajėgų dalyvavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įsteigė daugianacionalines kovines grupes šiose šalyse, taip pat buvo atnaujinta Baltijos oro erdvės stebėjimo misija, kuriai taikomas rotacinės oro erdvės gynybos modelis. Regione jau įgyvendinta apie dešimt Baltijos valstybių oro policijos misijų. Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto nariai vizito metu apsilankė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir susipažino su šiuo metu oro policijos misiją vykdančiu Vengrijos ir Ispanijos kontingentu.

Parengė

Renata Godfrey
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095
El. p. [email protected]