2021 metų Laisvės premijos laureatai Jonas BORUTA SJ, Bernadeta MALIŠKAITĖ SJE ir Gerarda Elena ŠIULIAUSKAITĖ SJE

2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, paskyrė 2021 metų Laisvės premiją trims pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams: 1983–1989 metų leidinio vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, šio leidinio leidėjoms ir bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Elenai Šiuliauskaitei SJE. 

Laisvės premija „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir 2021 metų Laisvės premijos įteikimo ceremoniją 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje.

„Kronika“ buvo labai panaši į mažytį garstyčios grūdelį. Ar jis augs ir atneš laukiamų vaisių, anuomet niekas negalėjo net nujausti. Reikėjo pasitikėti Viešpačiu ir eiti į priekį. <...> Laimei, turėjau didelį būrį kunigų, seselių vienuolių ir pasauliečių, kuriais galėjau pasitikėti. Jų sąžiningumas ir noras padėti buvo garantuotas, nes jie visi mylėjo Bažnyčią ir Lietuvą. <...> Per 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti „Kronikos“, – tai iš tiesų stebuklas, kai žinai, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių. Šitas stebuklas buvo galimas tik todėl, kad Lietuvoje buvo žmonių, apie kuriuos pasakyčiau tą patį žodį: „Stebuklas“. 

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktorius, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas

Jonas Boruta SJ (1944–2022), Bernadeta Mališkaitė SJE, Elena Šiuliauskaitė SJE – vienuoliai, Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, aktyvūs Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynėjai, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiai, Sigito Tamkevičiaus pavedimu pratęsę šio pogrindinio leidinio leidybos darbus. Jų pastangomis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo leidžiama 1983−1989 metais, o pasiaukojama veikla reikšmingai paskatino prasidėjusį Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimą.

2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, paskyrė 2021 metų Laisvės premiją trims pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams: 1983–1989 metų leidinio vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, šio leidinio leidėjoms ir bendradarbėms, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Gerardai Elenai Šiuliauskaitei SJE.

Laisvės premijų komisijos teikimas nominuoti šiuos asmenis paskatino dar kartą prisiminti ryškiausią Lietuvos Katalikų Bažnyčios kovos su totalitariniu Sovietų Sąjungos režimu epizodą – 17 metų trukusią ir stebuklui prilygusią Lietuvos tikinčiųjų pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ leidybą. „Kronikos“ leidėjai Sovietų Sąjungos valstybinei informacijos kontrolės sistemai metė iššūkį, kurio nesugebėjo atremti visagalės Sovietų Sąjungos saugumo institucijos.

Per Laisvės premijų komisijos gyvavimo metus „Kronikos“ žmonės buvo nuolat prisimenami nominuojant Laisvės premijos laureatus. 2011 metais pirmuoju Laisvės premijos laureatu tapo Sergejus Kovaliovas, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos antisovietinio pogrindžio bičiulis, „Kronikos“ informacijos platintojas ir savotiškas „paštininkas“. Jo dėka per Maskvoje reziduojančius užsienio žurnalistus šio pogrindinio leidinio numeriai pasiekdavo laisvąjį pasaulį, pirmiausia laikraščio „Draugas“ redakciją Čikagoje. 2013 metais Laisvės premijos laureatu tapo pagrindinis „Kronikos“ žmogus, 1972–1983 metų „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidinio bendradarbių siela kun. Sigitas Tamkevičius SJ (vėliau – kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas). 2017 metais Laisvės premija buvo skirta ses. Nijolei Sadūnaitei – „Kronikos“ bendradarbei, platintojai ir sovietinio gulago kalinei.

2022 m. kovo 19 d. sukanka 50 metų, kai prasidėjo „Kronikos“ leidyba. Siekdamas paminėti šią sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, o 2021 metų Laisvės premiją paskyrė aktyviausiems „Kronikos“ bendradarbiams – Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, ses. Bernadetai Mališkaitei SJE ir ses. Gerardai Elenai Šiuliauskaitei SJE, pratęsusiems „Kronikos“ leidybos darbus po kun. Sigito Tamkevičiaus SJ suėmimo ir įkalinimo 1983 metais.

Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis vienas svarbiausių okupantų uždavinių buvo sulaužyti žmonių tikėjimo stuburą. Tik iš žmogaus, neturinčio tikėjimo pamato, buvo galima kurti naują „sovietinį žmogų“. Brutalios jėgos ir baimės sąlygomis daugybė žmonių priespaudą priėmė kaip neišvengiamą duotybę, kuriai neįmanoma ir neracionalu priešintis. Tik nedidelės grupelės žmonių sovietų imperijoje buvo išsaugoję laisvės jausmą ir ištikimybę tikėjimui. Sovietmečiu aktyviais tikėjimo ir laisvės apaštalais tapo į atokias parapijas nukišti uolūs kunigai, pogrindyje veikiančios moterų vienuolių kongregacijos, idealistai pasauliečiai. Tokioje aktyvių tikinčiųjų aplinkoje 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis nenugalėtos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris.
Visus 17 leidybos metų „Kronikoje“ buvo registruojami ir skelbiami Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų faktai, Lietuvos politinių kalinių patirtų kančių gulago lageriuose liudijimai. „Kronikos“ skelbiama tiesa griovė sovietų propagandos kurtą mitą apie sovietų sistemos humanizmą ir pagarbą žmogaus teisėms. Svarbu ir tai, kad „Kronikai“ pavyko pralaužti geležinę uždangą. Iš pradžių per Rusijos disidentus, vėliau per į Lietuvą atvykstančius turistus kiekvienas naujas Vakarus pasiekęs leidinio numeris pasauliui skelbė apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

„Kronikos“ redaktoriumi beveik 11 metų buvo Simno parapijos vikaras, vėliau Kybartų klebonas Sigitas Tamkevičius SJ. Jam teko didžiausia atsakomybės už šį leidinį našta ir pareiga sutelkti skirtingo amžiaus, charakterio ir talentų pogrindžio bendradarbius. Daugelis jų buvo persekiojami, suimti ir kalinami. Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą laisvės atėmimo bausmėmis bendro ar griežto režimo sąlygomis buvo nubausti ir ištremti šie „Kronikos“ bendradarbiai: Petras Plumpa, Juozas Gražys, kun. Virgilijus Jaugelis, Jonas Stašaitis, Povilas Petronis, ses. Nijolė Sadūnaitė, Sergejus Kovaliovas, Vladas Lapienis, kun. Jonas Kastytis Matulionis SJ, ses. Ona Pranskūnaitė, ses. Ona Vitkauskaitė SF, ses. Genovaitė Navickaitė SF, Povilas Buzas, Anastazas Janulis. 2022 m. sausio 13 d. ses. Bernadeta Mališkaitė SJE atsiimdama Laisvės premiją sakė: „Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienų metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka...“

Kun. Sigito Tamkevičiaus SJ įžvalgiai pakviesti „Kronikos“ bendradarbiai kun. Jonas Boruta SJ, ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE, ses. Bernadeta Mališkaitė SJE į „Kronikos“ leidybą įsitraukė skirtingu laiku ir šį darbą dirbo iki „Kronikos“ leidybos pabaigos 1989 metais. Kai buvo suimtas kun. Alfonsas Svarinskas, o kun. Sigitui Tamkevičiui SJ grėsė areštas ir kalinimas, jie gavo svarbiausią pavedimą tęsti pradėtą veiklą – „Kronika“ turi eiti“. 

Visus tris 2021 metų Laisvės premijos laureatus neabejotinai vienija nuopelnai atliekant „Kronikos“ leidybos darbą. Juos taip pat sieja vienuolio gyvenimo kelio pasirinkimas, kuris ano meto sąlygomis darė juos sovietinės visuomenės užribio žmonėmis ir tikraisiais pogrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios – „lietuviškųjų katakombų“ – nariais. Jų pastangomis „Kronika“ išliko iki Atgimimo laikų, o pasiaukojama veikla reikšmingai paskatino prasidėjusį Sąjūdį ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. 
2021 metų Laisvės premijos nominacija vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, ses. Bernadetai Mališkaitei SJE, ses. Gerardai Elenai Šiuliauskaitei SJE yra įvertinami ne tik jų asmeniniai nuopelnai, bet ir pagerbiamas visų buvusių 1972–1989 metų „Kronikos“ talkininkų atminimas ir veikla.

Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ (1944–2022)

Kas keli mėnesiai vis aplankydavau Žagarėje vysk. Julijoną Steponavičių su naujo „Kronikos“ numerio medžiaga. Atvežtus straipsnius vyskupas skaitydavo įsijungęs radiją, kad tylios kalbos neišgirstų nematomos ausys. Skaitydavo tyliai, bet, kai prieidavo kokią jį sudominusią, intriguojančią vietą, nejučiomis imdavo garsiai komentuoti. Tekdavo pridėti pirštą prie lūpų ir įspėti: „Ekscelencija, Ekscelencija…“ Jis nusišypsodavo, pagarsindavo radiją ir toliau skaitydavo.

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Gimė: 1944 m. spalio 11 d., Kauno mieste 

Kas jis? Kunigas jėzuitas, neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas, 1983–1989 m. pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ redaktorius.
Išsilavinimas: 1962 m. baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą. 1962 m. mėgino stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau dėl sovietų valdžiai nepageidaujamos kilmės nebuvo priimtas. 1962–1970 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1975–82 m. studijavo pogrindinėje kunigų seminarijoje. 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau pažymėjimas, liudijantis apie fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnio suteikimą, tuomet nebuvo išduotas. 1992 m. Lietuvos mokslo taryba jo disertaciją nostrifikavo, suteikdama Jonui Borutai SJ gamtos mokslų daktaro laipsnį. 
Vienuolių ordinas: Jėzaus draugija, vienuolis jėzuitas (1981 m.). 1989–1998 m. buvo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas.

Bažnytinės pareigos: 1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slaptai jam suteikė kunigo šventinimus. Kunigai Sigitas Tamkevičius SJ ir Leonardas Jagminas SJ buvo vieninteliai jo kunigystės šventimų liudytojai. 1997 m. birželio 21 d. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Telšių vyskupu, sausio 20 d. įvyko vyskupo Jono Borutos SJ ingresas į Telšių vyskupijos katedrą. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. – Telšių vyskupas emeritas.

Pastoracinė ir akademinė veikla: 1983–1990 m. dėstė pogrindinėje kunigų seminarijoje, buvo Šventosios Šeimos seserų kongregacijos dvasios tėvas. Slapta buvo paskirtas į Ukrainos Chmelnickio srities katalikų parapiją, po mėnesio KGB įsakymu iš ten išvyko. 1982–1989 m. neviešai talkino Kybartų, Valkininkų ir Viduklės parapijų klebonams pastoracinėje veikloje. Vengdamas sovietų valdžios kaltinimo veltėdžiavimu, 1983–1989 m. oficialiai buvo įsidarbinęs Valkininkų bažnyčios zakristijonu. 1989 m. buvo paskirtas Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996–1999 m. buvo šio skyriaus direktoriumi. 1991–2002 m. dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. sovietų agresijos dienomis, sausio 13-osios naktį buvo kartu su parlamento gynėjais, Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems Laisvės gynėjams kartu su kitais kunigais aukojo šv. Mišias. 1992–2002 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete dėstė Bažnyčios istoriją, inicijavo Bažnyčios istorijos kabineto steigimą. 1997–2006 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos Centro valdybos pirmininkas. 1997–2002 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi, 2002–2011 m. – Lietuvos vyskupų konferencijos Liturginės komisijos pirmininku, 2002–2014 m. – Ekumeninių reikalų tarybos pirmininku. 1992–2002 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 2002 m. – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje. Būdamas Telšių vyskupas organizavo Žemaičių krikšto 600-ųjų metų jubiliejaus minėjimus.

Valstybės apdovanojimai ir įvertinimai: Sausio 13-osios atminimo medalis (1992 m.); Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1998 m.); Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000 m.); Telšių miesto garbės pilietis (2007 m.); Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu jam suteiktas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (2016 m.).

Jono Borutos SJ veikla leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: su „Kronika“ Jonas Boruta bendradarbiauti pradėjo 1973 m., paskatintas kun. Jono Lauriūno SJ, rašė žinutes iš universiteto gyvenimo. Artimi ryšiai jį siejo su jo kunigiškųjų šventimų liudininku kun. Sigitu Tamkevičiumi SJ. Kai 1983 m. pradžioje vyko kun. Alfonso Svarinsko teismas ir kun. Sigitui Tamkevičiui SJ reikėjo dažnai važiuoti į Vilnių, jis pasikvietė kun. Joną Borutą SJ, kad jį pavaduotų. Prieš vykdamas į teismą S. Tamkevičius paėmė rašymo lentelę, rašiklį (kurie paprastai padėdavo kalbėtis, kad neišgirstų „besiklausančios sienos“) ir užrašė: „Jeigu reikės, paglobok, pasirūpink „Kronika“.“ Kunigas Jonas Boruta SJ buvo sekamas KGB agentų, saugumo dokumentuose fiksuota, kad „per pamokslus Jonas Boruta nevengia antisovietinių pasisakymų, gina nuteistus „klerikalus“, pasirašinėja „šmeižikiškus dokumentus“.

1983–1989 m. kun. Jonas Boruta SJ buvo „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir bendradarbis. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas „Kronikos“ numeris. Kadangi jis buvo baigęs pogrindinę kunigų seminariją ir oficialiai sovietų valdžia neleido jo skirti kunigu į jokią parapiją, slapta nuo sovietų valdžios jis keliavo po parapijas, talkino kunigams, kartu rinko ir užrašų knygutėje užrašydavo informaciją apie Bažnyčios ir tikinčiųjų neteisėtus suvaržymus ir persekiojimus. Šis darbas buvo rizikingas, nes kunigas nuolat keliavo su įkalčiais kišenėje. Kita vertus, taip plėtėsi „Kronikos“ numerių informacijos geografija, o sovietų saugumui darėsi sunkiau atsekti „Kronikos“ informacijos ir leidybos šaltinius. Kiekvienam „Kronikos“ numeriui kun. Jonas Boruta SJ rašė pratarmes, rizikuodamas areštu, kiekvieną parengtą „Kronikos“ numerį pristatydavo į Žagarę vyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus aprobacijai. 1987 m. pavasarį, KGB konfiskavus abu 73-iojo „Kronikos“ numerio egzempliorius, kun. Jonas Boruta SJ iš atminties atkūrė beveik visą šio „Kronikos“ numerio tekstą. 

Mirė: gyvenimo saulėlydyje apsigyveno Vilniaus, vėliau Kauno jėzuitų namuose, nuo 2022 m. rudens persikėlė į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus. 2022 m. gruodžio 19 d. mirė Marijampolėje, palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse.

Ses. Bernadeta Mališkaitė SJE 

Praėjus kokiam mėnesiui po kun. Sigito Tamkevičiaus arešto, mes, visos kybartietės, susėdome savo sode ir jau ne iš smalsumo pabandėme išsiaiškinti, ką kuri žinome. Paaiškėjo, kad padėtis nėra beviltiška, o ir patirties šiek tiek turime: ses. Birutė Briliūtė fotografuos, padės redaguoti; ses. Onutė Šarakauskaitė rūpinsis slėptuvėmis ir susisieks su ses. Nijole Sadūnaite, kuri paruoštą fotojuostą persiųs į Vakarus, bus savotiška ryšininkė. Ses. Virginija Kavaliauskaitė sutiko rinkti „Kronikai“ informaciją, perrašyti numerį rašomąja mašinėle.

Bernadeta Mališkaitė SJE

Gimė: 1955 m. balandžio 18 d., Kybartuose, Vilkaviškio r.

Kas ji? Lietuvos katalikų vienuolė, Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėja, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ leidėja ir bendradarbė. 

Išsilavinimas: 1962–1973 m. mokėsi Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1973–1977 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė andragogikos studijas. 

Darbinė veikla: 1977–1980 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Garliavos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1980–1989 m. prie Kybartų parapijos dirbo katechetinį darbą su jaunimu ir vaikais, po kelerius metus dirbo vargonininke Virbalio ir Pilviškių parapijose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1989–1999 m. dirbo žurnalo „Caritas“ (nuo 1997 m. – „Artuma“) redakcijoje Kaune, 1990–1992 m. dėstė katechetiką Kauno „Carito“ katechetų kursuose prie Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto, nuo 1993 m. – Kauno kunigų seminarijoje, 1993–1997 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete, nuo 1999 m. dirba Gyvenimo ir tikėjimo institute (GTI) programų koordinatore, veda rekolekcijas suaugusiesiems, rengia vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas, piligrimines keliones. 

Vienuolių ordinas: 1977–1984 m. – Šventosios Šeimos seserų kongregacijos, nuo 1985 m. – Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė. 

Rezistencinė veikla: nuo 1978 m. dalyvavo protesto dėl tikinčiųjų persekiojimo akcijose, politinių kalinių teismo procesuose. Sovietų saugumo nuolat persekiota, keletą kartų suimta, bausta administracinėmis nuobaudomis. 1984 m. saugumo agentūrinėje informacijoje apie ją rašyta: „dalyvauja „nelegalių leidinių“ gamyboje, yra autoritetinga vienuolių kongregacijos narė“. Kybartuose kongregacijos seserų name buvo padarytos trys kratos: 1984 m. lapkričio 10 d., 1987 m. kovo 6 d. ir 1987 m. rugsėjo 9 d. 

Valstybės apdovanojimai ir įvertinimai: Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1999 m.); Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000 m.); Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu jai suteiktas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (2006 m.).

Ses. Bernadetos Mališkaitės SJE veikla leidžiant leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius SJ pakvietė ją prisidėti prie „Kronikos“ tekstų redagavimo ir leidybos darbų, kai už „Kronikos“ dauginimą KGB suėmė Bernadetos vienuolinės šeimos seseris Genutę Navickaitę ir Onutę Vitkauskaitę. Tuo laiku, 1980 m. balandžio mėn., buvo rengiamas 44-asis „Kronikos“ numeris. Kybartuose gimusi Bernadeta Mališkaitė tapo viena svarbiausių „Kronikos“ bendradarbių. 1980–1983 m. darbai vyko vadovaujant kun. Sigitui Tamkevičiui SJ, kuris buvo ne tik vyriausiasis leidinio redaktorius, bet ir gyvenimo mokytojas bei dvasios tėvas. 1983 m. pradžioje kun. Sigitas Tamkevičius SJ įspėjo redakcijos bendradarbes seseris Gerardą Eleną Šiuliauskaitę, Bernadetą Mališkaitę ir Nijolę Sadūnaitę apie kylantį pavojų ir galimą suėmimą, o kartu pavedė didžiausios atsakomybės reikalavusį darbą – „Kronika“ turi eiti.“ Kun. Alfonso Svarinsko teismo metu Bernadeta Mališkaitė buvo saugumo suimta ir nubausta 10 parų, kurias turėjo atsėdėti Vilniuje, Antakalnio areštinėje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Suėmus kun. Sigitą Tamkevičių, seserys Bernadeta Mališkaitė, Ona Virginija Kavaliauskaitė, Onutė Šarakauskaitė, Birutė Briliūtė, Gerarda Elena Šiuliauskaitė, Nijolė Sadūnaitė pratęsė „Kronikos“ leidimą. Šešerius metus Julija Bernadeta Mališkaitė buvo viena pagrindinių „Kronikos“ leidėjų ir tekstų redaktorių. Ji suredagavo dvidešimt du „Kronikos“ numerius (58–72 ir 74–81 numerius).

Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE

Dabar, kai prisimenu tą darbą, pavojų ir atsakomybę, pajuntu, koks Viešpats galingas: Jis moka pasinaudoti paprasčiausiais įrankiais, kad įvykdytų savo darbą. Dievas žmogaus niekada nebando virš jėgų: iš žmogaus reikalauja tik tiek, kiek jis gali pakelti. Gal dėl to ir mane apsaugojo nuo KGB kamerų ir gulagų? Ir jeigu galėjau dirbti „Kronikoje“, tai turbūt Viešpats pasirinko mane tik dėl to, kad įrodytų, jog tai buvo Jo valia ir Jo darbas, nes įrankis tikrai buvo prastas…

Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE

Gimė: 1932 m. gruodžio 30 d., Stuomenų k., Marijampolės apskr. (dab. – Prienų r.).

Kas ji? Lietuvos katalikų vienuolė, Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėja, ilgametė pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ leidėja ir bendradarbė. 

Išsilavinimas: 1953 m. baigė Kazlų Rūdos mokyklą. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo psichologiją bei lietuvių kalbą ir literatūrą. 1956 m. už dalyvavimą studentų demonstracijoje, remiančioje Vengrijos sukilimą, buvo pašalinta iš instituto. 1968 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

Darbinė veikla: nuo 1968 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanate. 1973 m. atleista dėl antisovietinės veiklos. Vėliau dirbo Lietuvos SSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje vyresniąja redaktore. 1989–1991 m. – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pirmininkė, žurnalo „Caritas“ skyriaus redaktorė. 1995–2000 m. dirbo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų centro kurijoje.

Vienuolių ordinas: nuo 1958 m. – Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos vienuolė, nuo 1972 m. – Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (SJE) vienuolė. 

Pareigos: 1978–1982 m. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos generalinė vyresnioji, nuo 1999 m. – šios kongregacijos vienuolinių namų Vilniuje vyresnioji. 

Rezistencinė veikla: 1956 m. dalyvavo studentų demonstracijoje, remiančioje Vengrijos sukilimą. Ji taip pat dalyvavo protesto akcijose dėl tikinčiųjų persekiojimo, politinių kalinių teismo procesuose. Sovietų saugumo nuolat persekiota, jos bute darytos kratos, 7 kartus tardyta.

Valstybės apdovanojimai ir įvertinimai: Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1999 m.); Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000 m.); Vengrijos revoliucijos 50-ųjų metinių atminimo medalis (2006 m.); Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu jai suteiktas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (2006 m.).

Ses. Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE veikla leidžiant leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: Kongregacijos vyresniosios ses. Monikos Gavėnaitės pavedimu nuo 1975 m. rugpjūčio mėn. ses. Gerarda talkininkavo kun. Sigitui Tamkevičiui SJ leidžiant „Kroniką“. Tuo metu buvo leidžiamas 18-asis „Kronikos“ numeris. Iš pradžių kun. Sigitui Tamkevičiui SJ talkino Simne, vėliau – Kybartuose, dar vėliau dirbo Kazlų Rūdoje. Daugiau kaip aštuonerius metus ji rūpinosi „Kronikos“ tekstų redagavimu, spausdino naujų „Kronikos“ numerių originalus, rinko medžiagą, rašė reportažus, palaikė ryšius su „Kronikos“ leidybą rėmusiais kunigais, dirbo kitus leidinio rengimo darbus. Pasak kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, „ses. Gerarda suredagavo 39 „Kronikos“ numerius, nuo 18-ojo iki 58-ojo“ (1975–1983 m.). 

Ses. Gerardai keletą kartų teko vežti parengtus „Kronikos“ mikrofilmus į Maskvą. Vykdavo aplinkiniais keliais: arba iš Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities, arba autobusu į Minską, o iš ten – traukiniu į Maskvą. Tai buvo varginančios kelionės, bet atsargumas to reikalavo. Svarbiausia buvo išvažiuoti taip, kad niekas nepastebėtų, kad iš paskos nesektų KGB „uodegos“. Maskvoje „Kronikos“ numeriai buvo perduodami Rusijos disidentams, užsienio žurnalistams. 

1983 m. įkalinus Sigitą Tamkevičių SJ, seserys vienuolės Kybartuose, Vilniuje, Marijampolėje pratęsė „Kronikos“ leidybą. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ prisimena, kad „lageryje čekisto pasakyta frazė „Kronika“ eina“ jam buvo pati džiaugsmingiausia naujiena, „nuo jos šviesiau pasidarė akyse ir širdyje“. 1984 m. netikėtai sušlubavus sveikatai, ses. Gerarda negalėjo tiek darbuotis, kiek būtų norėjusi, tačiau iki pat paskutinio „Kronikos“ numerio stengėsi išlikti aktyvi bendradarbė. 1987 m., „Kronikos“ bendradarbiams kritiniu metu, vėl aktyviai įsitraukė į KGB konfiskuoto 73-iojo „Kronikos“ numerio leidybą.

Susijusi informacija: 

Paroda „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ: Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai

Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai 

Parengė Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius