Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Ligitos Girskienės veiklos"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS LIGITOS GIRSKIENĖS VEIKLOS

2022-07-27    Nr. 101-I-14

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Guoda Burokienė, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Stasys Šedbaras, Rita Tamašunienė, gavusi pilietės G. K. prašymą įvertinti Seimo narės Ligitos Giskienės elgesį, jai galimai neatsisakius kitų pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėja nurodė, kad Seimo narė L. Girskienė tam tikrą laiką ėjo daugiabučių namų savininkų bendrijų „Bandužiai“ ir „Skruzdėlynas“ pirmininkės pareigas po to, kai buvo davusi Seimo nario priesaiką.

Pareiškėja teigia, kad Seimo narė L. Girskienė ėjo DNSB „Skruzdėlynas“ pirmininkės pareigas iki 2021 m. vasario 20 d. Pareiškėjos teigimu, Seimo narė L. Girskienė būdama Seimo nare taip pat vadovavo DNSB „Bandužiai“.

L. Girskienė Seimo narės pareigas pradėjo eiti 2020 m. lapkričio 13 d., ją išrinkus į 2020 –2024 m. kadencijos Seimą.

Seimo narės L. Girskienės privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2022 m. kovo 16 d.,  nėra nurodyta duomenų apie L. Girskienės daugiabučių namų savininkų bendrijose einamas pareigas (https://pinreg.vtek.lt/app/pid-perziura/476789).

Seimo narė L. Girskienė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) 2022 m. liepos 2022 m. birželio 9 d. raštą Nr. (14.58E) I-6008, kuriame informuojama, kad SODROS informacinės sistemos duomenimis, L. Girskienės darbo santykiai su namų bendrijomis „Bandužiai“ ir „Skruzdėlynas“ nutraukti 2020 m. lapkričio mėn. 12 d.

Minėtame rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. L. Girskienė darbo santykiais buvo susijusi tik su Seimo kanceliarija, t. y. su draudėju, mokančiu valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Komisija kreipėsi į DNSB „Bandužiai“ ir DNSB „Skruzdėlynas“ dėl informacijos apie Seimo narės L. Girskienės šiose bendrijose eitas ar einamas pareigas. DNSB „Bandužiai 2022 m. liepos 11 d. rašte Nr.  22/7/11 informavo, kad L. Girskienė ėjo šios bendrijos pirmininkės pareigas iki 2020 m. lapkričio 12 d. Komisija informacijos iš DNSB „Skruzdėlynas“ negavo.

DNSB „Bandužiai“ interneto svetainėje pateiktuose įstatuose (http://www.banduziai.org/lt/FileUploads/Istatai.pdf) nurodyta, kad Klaipėdos miesto daugiabučių namų savininkų bendrija „Bandužiai“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatusis juridinis asmuo, patikėjimo teise įgyvendinantis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių ar kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ir įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo valdymo, naudojimu, priežiūra, tvarkymu ir atnaujinimu.

Įstatuose nurodyta, kad DNSB „Bandužiai“ teisinė forma – bendrija. Taip pat nurodyta, kad bendrijos valdymo organai yra Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, Bendrijos pirmininkas; Bendrijos Valdyba – Bendrijos Valdybos pirmininkas. Bendrijos pirmininkas yra Bendrijos valdybos pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo: „Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai – kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis (Konstitucijos 60 straipsnis) <...>.“

Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime  bei 2011 m. vasario 23 d. sprendime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad  Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotė apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan., neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardinamas kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto.

Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad pagal Konstituciją negali būti apribota Seimo nario teisė būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir užimti jame pareigas, nes taip jo atžvilgiu būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus arba asociacijų laisvė.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (bendrijos narių) teises ir pareigas reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojamas bendrijos teisinis statusas. Nurodyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

Įstatymo 4 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrijos steigimo pagrindus, nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

 Įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyti bendrijos valdymo organai.

Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. L. Girskienė Seimo narės pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. lapkričio 13 d., ją išrinkus į 2020-2024 metų kadencijos Seimą.

2. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatą, Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Seimo nariai gali dalyvauti tik asociacijų ir profesinių sąjungų veikloje ir užimti pareigas jose.

3. SODROS pateiktais duomenimis, Seimo narės L. Girskienės darbo santykiai su DNSB „Bandužiai“ ir „Skruzdėlynas“ nutrūko 2020 m. lapkričio mėn. 12 d.

4. DNSB „Bandužiai“ informavo, kad L. Girskienė ėjo šios bendrijos pirmininkės pareigas iki 2020 m. lapkričio 12 d.

5. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. Seimo narės L. Girskienės darbo santykiai yra susiję tik su Seimo kanceliarija.

6. Komisija negavo papildomos informacijos, kuri patvirtintų pareiškėjos G. K. teiginius, kad L. Girskienė, pradėjusi eiti Seimo nario pareigas, užėmė kitas pareigas ar vykdė veiklą, nesuderinamą su Seimo nario pareigomis.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimo narė Ligita Girskienė, davusi Seimo nario priesaiką, nėjo kitų pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, todėl Seimo nariams taikomų apribojimų nepažeidė.

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė - 0.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.

Komisijos pirmininkė                                                                         Aušrinė Norkienė